Kadrai

Miega žvakės ir šakutės miega silkė pataluos
Spindi gatvėje varveklių baltos iltys
Tavo lengvas Kūčių sapnas tik akimirkai vėluos
Tik akimirkai vėluos bet išsipildys

Nors kadais poetas rašė – išsipildymas esi
Tikino gyvenimas tai sapnas
Miega žodžiai tarsi perlai tavo dešinėj ausy 
Ir akių vokai nuvysta tarsi kvapnūs

Rožių žiedlapiai į sniegą rožių sodo lapija
Iškapotos maldos ir rožynas
Ne į žmogų gręžias rožė tik žmogus gilyn į ją
Ir jo mintį vienas Dievas žino

Žiba žvaigždės kaip skatikai vėl į delną pažerti
Miega elgeta prie tavo miesto vartų
Miega mūrai ir bažnyčios tinką jų mintim lieti
Kol per naktį visą miestą vaikas ardo

Deda kupolus bažnyčių kaip nukeltas kepures
Šitiek lego kaladėlių – šitiek plytų
Iš degtukų vėl iš naujo šulinius namus suręs
Stogą klos kad į sapnus nelytų

Kad nesnigtų nepustytų kad nelotų piktas šuo
Ten kur gatvės ir vienatvės rimai dera
Kai mirtis/naktis rimuojas aš tuos rankraščius nešuos
Prie pat židinio ir mėtau kiaurą parą

Kol ankstyvas rytas ima žerti snaigių konfeti
Popierėliai imituoja baltą sniegą
Nubarstytomis gatvelėm eina gruodis ir kt.
Bet pėdų šviežiai pasnigus nepalieka 

Ir nėra kaip juos susekti štai vėl merkiasi vokai
Paskutinio sapno nieks atimt negali
Fotografijų tiek kadrų su savim pasilikai
Bet aušra ir vėl apšvitino juostelę