Apie bites

Išgink bites iš avilių, šilkinis laukas laukia mūsų,
Kai vėjas ilgisi eilių, senelis šypsosi į ūsą.
Raudoni kvepia dobilai, tiktai  dalge nelieski jų,
Lemtie vilioke, tų kelių dar neišmindžiojau į tiesą.

Kai virš akmens pakils delčia ir supsis lyg lopšys šakose,
O vaikas mažas su mama kabins ir valgys rupią košę
Tu nebeburki iš žiedų, kodėl mielasis neaplanko,
Pati žinai, kada kviečiu aš aplankyti žalią lanką.

Pasaulis atviras, spalva dangaus — rausva mėlynė,
Debesėlius lyg šluoteles kažkas su nerimu išskynė,
Vėl vakaras į glėbį rinks visus, kurie ryte išėjo
Ir sužinosi, kur  tada šviesa šį rytmetį viešėjo.

Išgink bites iš avilių, lai gelia iki skausmo gelia,
Vaikai iš pašilio namų išėjo į svajonių kelią,
Pašėlęs vėjas virš laukų pasiveja vienakę dieną,
Paskui vėl vakaras, tamsu, virš kelio spindi mėnesiena.