Rašyk
Eilės (72420)
Fantastika (2188)
Esė (1688)
Proza (10377)
Vaikams (2460)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 26 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







“Tamsiausia valanda yra prieš švintant”
P. Coelho




– Emilyte, vaikeli, kodėl gi tu nemiegi? – mieliausiai nusišypsojusi tamsiaplaukei ir tamsiaakei mergytei, paklausė išvaizdi, stotinga guvernantė Sofija Vyšnevska.

– Aš noriu pamatyti , – žvelgdama tiesiai į akis jaunai auklei, atsakė mergaitė, vienintelė dvarininko Konstantino Vilrimo duktė ir paveldėtoja. – Noriu sulaukti kada ateis Parytys.

– Emilija Vilrimaite!

– Taip, taip, jis tikras, - susijaudinusi sušuko mergaitė, matydama, kad ja netiki, – man babytė Ublanyčia pasakojo.

– Emilija, būk gera…

– Tikrai, tikrai, ji man sakė, kad Parytys ateina prieš auštant, - nenustygo Emilija. - Jis pažadina iš miego ir žiūri tiesiai į akis, ir tas, kuris išlaiko žvilgsnį, gali prašyti, kad išpildytų vieną jo norą. Bet kokį norą!

– Brangute, juk tu žinai, jog tai tik kvailos pasakos, kurias seka seni, neišsilavinę žmonės, kaip tavo buvusi auklė, - kantriai šypsodama kalbėjo Sofija Vyšnevska. Ji žvelgė į save veidrodyje, stovinčiame kambario kampe. Ak, kokia ji vis dėlto grakšti ir geidulinga, kokia ji prašmatni ir ne mažiau ambicinga. “Antraip, šiuose namuose manęs nebūtų nė padujų”, galvojo jaunoji gražuolė, tarp pirštų sukdama elegantiškai krintančias šviesias garbanas.

– Bet tai tiesa, – tvirtai pasakė mažoji Emilija. – O žinote, ką jis padaro tiems, kas neišlaiko jo žvilgsnio?

Mergaitė išpūtė savo didžiulius juodus vyzdžius ir sušnabždėjo:

– Parytys išpjauna jiems akis ir pasiima sau, štai kodėl jis mato viską, netgi žmogaus sielą, ir jeigu ta siela nedora, tuomet saugokis - jis ateis tamsiausią valandą ir tau nebus jokio gailesčio!

– Na gerai, – kiek susierzinusi pratarė dailioji guvernantė. – Gali laukti, kol ateis tavo Parytys, tik prašau savo lovoje.

Dabar Sofijai Vyšnevskai magėjo kuo greičiau paguldyti pakyrėjusį vaiką, ir siūbuojant savo moteriškais apvalumais pakilti į Konstantino Vilrimo kabinetą viršutiniame dvaro aukšte. Ji dar kartą pažvelgė į veidrodį išeidama pro duris, tuomet metė skersą žvilgsnį į mergaitę ir, neslėpdama pašaipos, paklausė:

– Na ir kokį norą tu jam užminsi, jeigu išlaikysi tą baisųjį žvilgsnį?

– Kad mamytė pasveiktų, – išsyk atsakė mažoji Emilija, jau gulėdama lovoje ir šukuodama plaukus šviesiaplaukei lėlytei.

Sofija Vyšnevska staigiai atsigręžė į mergaitę.

– Tai neįmanoma!

– O aš pamėginsiu.

– Juk tu protinga mergaitė ir viską supranti, todėl pasakysiu tau aiškiai: jau greitai aš būsiu šių namų šeimininkė!

Bet mažoji Emilija tarytum neišgirdo. Jis baigė šukuoti Auksaplaukę, paglostė jos tankias garbanas ir pasodino šalia savęs. Ir tuomet lėlės vokai pakilo. Akių vietoje buvo tuščia, iš ten žiojėjo tik dvi juodos kiaurymės.

Sofija Vyšnevska pajuto, kaip šiurpsta jos oda po suknelės šilkais.

– Aš nebijau tavo išgalvotų baidyklių, – iškošė pro lygius baltus dantis. – Laimei, senės Ublanyčios čia daugiau niekada nebus. Kaip ir tavo pamišusios motinos!

Ji oriai apsisuko ir palikusi tvyroti brangių kvepalų šleifą, užtrenkė nepakenčiamas duris. 



Konstantinas Vilrimas iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo naująją savo dukters guvernantę. Graži ir aistringa panelė Sofija Vyšnevska atsirado jo namuose lygiai prieš metus, kuomet jis, palaužtas žmoną užklupusios negalios, buvo priverstas atsisakyti daugelio malonumų. Vargšelės sielą liga užklupo taip ūmai ir siaubingai, jog nebeliko kitos išeities, kaip atskirti ją nuo žmonių bei artimųjų.

Tačiau Sofija… Ji grąžino į niaurų dvarininko gyvenimą džiaugsmą ir laimę. Jie susitikinėjo jau bemaž pusmetį, ir jis vis dažniau užsimindavo apie galimas vedybas. Žinoma, išdidi jauna moteris pradžioje nesileido į jokias kalbas, minėdama reikalo delikatumą ir savo dviprasmišką padėtį, bet vis dėlto mielai priimdavo brangias dovanas, taip paakindama ir vėl atbundantį jo vyriškumą.

Kabineto durys trinktelėjo, jis pasisuko, ir Sofija, skleisdama kerintį aromatą, tuoj pat įkrito jam į glėbį.

– Kostai, brangusis, aš daugiau nebegaliu, - ji kalbėjo, tarytum dusdama, bet tuo pačiu ir atsakinėdama į jo bučinius. – Tavo duktė… Ji ir mane išves iš proto savo siaubingomis istorijomis.

– Na ką tu sakai, mano meile, mano deimante, – Konstantinas dabar juto tik dviejų susiliejusių kūnų aistrą. – Netrukus aš išsiųsiu Emiliją į mergaičių gimnaziją, ir mes būsime kartu, tik mudu, amžinai.

– Bet tos kraupios pasakos, mielasis…

– Žinau, brangioji, žinau, – jis kalbėjo garsiai šnopuodamas ir sagstydamas ankštai suveržtą moters korsetą. - Mūsų šeimos daktaras įsitikinęs, kad išsigalvotas Parytys, tėra atsakas į jos motiną ištikusią negandą.

– Ak, Konstantinai...

Sekančią akimirką jam aptemo protas. Jis matė apnuogintą Sofijos Vyšnevskos kūną ir juto jos šilumą glėbyje. Aidžius koridorius ir plonas namų sienas paveržė nuodėmingos meilės garsai. Mažoji Emilija, sėdėdama savo lovoje tylomis gėrė juos į save. Tuščiomis akimis ji žiūrėjo priešais, kol kambario tamsa suvirpėjo ir nužliaugė sienomis. Tuomet mergaitė sušnabždėjo kažin kokius pasikartojančius žodžius, įsistebeilydama į vaitojančias palubes savo didžiulėmis juodomis akimis...



Konstantiną Vilrimą pažadino šiltas ir švelnus pavasario rytas. Pasirąžęs, jis pašoko iš lovos ir staiga nudžiugo viską kuo aiškiausiai supratęs. Šiandien pat jis pasirašys sutikimą teisėtą savo žmoną perkelti iš vietinės ligoninės į psichiatrinę gydyklą sostinėje. Paskui jis pateiks dokumentus skyryboms, ir ves neprilygstamą Sofiją. O mažąją užsispyrėlę, savo bauginančių akių spindesiu taip primenančią nelaimingą motiną, išsiųs perauklėjimui į patį tolimiausią pensionatą. Gal net į užsienį. 

Jis nusistebėjo ir antrąsyk, tik dabar pataluose pasigedęs geidulingosios Sofijos Vyšnevskos. Apsitaisęs gimtadieniui jos išrinktu elegantišku palaidiniu, jis ryžtingai nusileido laiptais žemyn, tiesiai į savo dukters kambarį. 

– Aš ketinu… – Konstantinas Vilrimas užsikirto, vos apžvelgęs mergaitės miegamąjį. Sujaukto kambario prieblandoje jis išvydo kraupiai nutaškytas sienas. Viduryje pažliugusio kilimo, tamsioje baloje stovėjo mažoji Emilija. Priešais save ji laikė ištiestą delną, o jame gulėjo du nedideli balzgani rutuliukai. Sustiklėjusiais vyzdžiais jie žvelgė į raudoną aušrą už lango.

– Parytys buvo atėjęs, – pratarė mergaitė, ištiesdama priekin ir kitą ranką, kurioje gniaužė kruviną virtuvinį peilį. – Panelė Sofija neišlaikė jo žvilgsnio... Tėti, o kaip tu?

2019-10-17 21:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-02 10:32
ČakoPelėda
Holivudas.
Bet jei paaugliams, tai turbūt gerai ;-) Nors net ir paaugliams pernelyg jau tiesmukiška gal? Guvernantė tokia jau nedora, tokia nedora, jos kėslai visiškai neužmaskuoti, net kalbant su mergaitės tėčiu nei lašelio suktumo: man trukdo tavo duktė, atsikratykime jos.
Tėtis jau toks naivus asiliukas, jau toks naivus, o juk pusmetį jau susitikinėja, nebe ta stadija, kai pataikaut būtina. Meilužė akivaizdžiai sutiktų su bet kuo, kad tik ponia taptų, tai nelabai aišku, kad jis taip su viskuo sutinka iškart. Bent jau kažkoks savigarbos jausmas turėtų sukirbėt, kai kažkas tavo vaiką bepročiu laiko.
Tie labai jau vienspalviai, sutirštinti charakteriai daro juos kiek panašius į pasakų personažus: karalius-avinas, pamotė pikta, na tik būsima našlaitėlė nestandartinė, tokia creepy :D

Tai čia susakiau, kas užkliuvo, šiaip raštingas tekstas ir tt.
4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-11-01 01:54
Svoloč
Siaubiakas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-23 06:43
Egla
Įdomu buvo skaityt, o visa kita troleibusai:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 23:02
Borėjas
Suprantu apie ką jūs, bet kai imu dirbti redaktoriumi, numiršta pasakotojas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 22:58
trinama visiems laikams
tiesioginėje kalboje vėl "bet", "o"...meskite "savo", tekstuose daug kas vartoja, bet bereikalingai. "Tvirtai" galima laikytis už medžio, o pasakyti vargu. "Sielą ir jeigu" - "ir" pavartotas netaisyklingai. "Kiek susierzinusi" - netaisyklinga konstrukcija, mestinas "kiek". "Kad mamytė pasveikti" - netaisyklinga konstrukcija, ir "kad", ir bendratis", ajajai. "magėjo" - nėra tokio žodžio ko gero. "Nekenčiamos", "joks gailestis", matyt, mestinas "joks". Užtektų" nebus gailesčio". "Baisų žvilgsnį". "Savo", "Mano, "tavo" kaip minėjau, mažinkite tekstuose.

toliau nebežiūrėsiu.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 22:49
trinama visiems laikams
iš klausimo mestinas žodeliukas 'gi", paprastai kalboje daug pridėliojama įvairių nereikalingų žodeliukų tekstuose, nežiūrėsiu, bet ar yra toks prieveiksmis "mieliausiai"? po mergytei nereikia kablelio, pagal mane žodis "stotinga" netaisyklingas. Antroje eilutėje vėlgi pusdalivinis sakinukas, nereikia kablelio. Noriu sulaukti, (kablelis) prieš kada.  matyti negalima, kad netiki, galima tik jausti. Ateina, (kablelis), auštant. Sakyčiau "prieš auštant" - netaisyklinga konstrukcija. "Prieš aušrą" būtų galima rašyti. Nuo "bet" joks sakinys nepasideda. "Brangute, tu žinai, tai tik kvailos pasako. Jas seka..." atsipalaiduokite nuo bereikalingų žodeliukų. prijungiamasis paaiškinamas sakinukas su "kuris" vartotinas, na reikai jausti, kuomet vartoti. šiuo atveju taškas ir pradedamas naujas sakinukas su "Jas....".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 22:40
trinama visiems laikams
gerai, pražingsniuosim per lietuvių kalbą, kol klausau muzikos
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-22 10:43
Borėjas
Violita, jūsų komentaras bene labiausiai nustebino )
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-21 23:12
Violita
Toks žiaurumas, ar tai įtikėtina? Manau, kad ne.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-21 20:31
trinama visiems laikams
Luomai buvo panaikinti tais metais, vardai matyti iš metrikų, Vilniaus metrikus skaičiau gal dešimt kartų.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-21 18:05
Kukumakus
nesikabinėsiu, nes nebeturiu ką pridurti prie komentavusių. Tik pasakysiu, kad istorija užkabina ir pabaigoje kerta per kojas.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-20 22:54
Borėjas
Ačiū visiems skaičiusiems ir pasidalinusiems nuomone. Suprantu, kad skaitant kažkiek galėjo pritrūkti konteksto, matyt, neįvertinau, jog bus taip svarbu. Veikiausiai čia bus tarpukaris.
Turbūt tik dėl to neaiškumo ir kilo visos spėlionės susijusios su vardais ir terminais )

Coelhą mielai ištrinčiau iš epigrafo jau vien dėl nepageidaujamo anachronizmo. Pagūglinus posakį, kažkodėl visos nuorodos metė būtent šį autorių, nors man tereikėjo citatos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-20 20:03
sesė mėta
Šita sentencija truputį "užtrigerino"

“Tamsiausia valanda yra prieš švintant”
P. Coelho"

Sorry, bet čia liaudies išmintis buvusi dar ir prieš Coelho :).

O šiaip gerulė siaubo pasakėlė. Prie smulkmenų kokių gal ir kibčiau, jei būtų koks istorinis romanas, bet gi čia ne tai. Vadinasi viskas gerai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-19 18:21
Atėja
mane sukrėtė 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-19 11:14
lllllllll
Konstantinas Tyzenhauzas, Konstantinas Kalinauskas, Konstantinas Mykalojus ir t.t.

Pastaba dėl vardų istoriškumo neatrodo korektiškai. O lėlės, spėčiau, atsirado maždaug tuomet, kai žmogus pradėjo brėžti anglimi ant uolų.

Luomai nebuvo panaikinti 18-ais, tik privilegijos. Dvarininkas - visų pirma dvaro savininkas/turėtojas, ir tai nebūtinai susiję su kitais titulais ar aukštuomene.

Špitolės tikrai jau ne dvarininkijai buvo skirtos.

Brangius kvepalus tarnaitei turbūt kažkas padovanojo, lyg ir pastebėjau tekste, kad ji gaudavo neįvardytų dovanų iš vieno pasiturinčio piliečio.

Skyrybos taio pat išsiteisintų, jeigu būtų vaizduojamas tarpukaris, ir jeigu tai būtų aiškiau pateikta.

Aišku čia ne istorinis momentas svarbiausias, bet sutinku, jog pritrūko lašo tikslumo.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-18 09:19
klimbingupthewalls
Austėja, būk gera…

– Tikrai, tikrai, ji man sakė, kad Parytys ateina prieš auštant, - nenustygo Emilija.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-17 22:47
trinama visiems laikams
aha, klaidelę padariau XIX a. pradžioje aptinkamas vardas Emilija pvz., Vilniuje, ne viena Emilija gimė ir pakrikštyta. Pačios Pliaterytės krikšto Vilniuje nėra, dar neradom.
Sukilimas tęsėsi ne vieną dešimtmetį - jo pasekmės, iš Vilniaus pasitraukė šviesuomenė. Žodyje sukilimas telpa ne vieneri metai, todėl kaži, ar populiarino.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-17 22:29
Erla
Istorines, socialines aplinkybes reiktų patikslint, kaip minėjo komentatoriai, kad skaitytojams nekiltų abejonių.
Emilijos vardas XIX a. Sukilimas išpopuliarino.
Pasakojimas gan sklandus, intriguoja.
Verta padirbėt prie teksto,o gal ir tęsinio.
4-
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-17 21:52
Nuar
Skyrybų tokių, kaip mes turime aprašytas trečioje knygoje, tuo metu nebuvo. Santuokos anuliavimas, o ne taip, kaip dabar - įrašo panaikinimas, jei sudaryta tik bažnytinė santuoka. Bet visada yra bet. Ir tais laikais buvo taip vadinama separacija "nuo stalo iki guolio". Įteisintas gyvenimas skyriumi be teisės sudaryti kitą teisėtą santuoką. Dar vienas būdas, aprašytas Tadeusz Dołęga-Mostowicz knygoje "Žiniuonis", kurio veiksmas vyksta Vilniaus krašte, Mickūnų apylinkėse. O būtent, pabėgimas. Ką pasirinks autorius, pažiūrėsime, jei bus tęsinys. Kol kas buvo įdomu skaityti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-10-17 21:24
trinama visiems laikams
bet šiaip neblogai, įtraukiančiai rašot, tik su detalėmis reiktų dirbti, mąstyti, kas kokiam laikotarpiui būdinga.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
1 2
[iš viso: 21]
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą