Grįžta pasakos

Mano išvirkščias sapnas— visos žuvys prieš rytą užmiega,
Šoka vėjuos Pelenė su pūsta suknele, toks baletas,
Baltos valtys nakty, baltos valtys ant supūsto sniego
Ir vijokliai ryte vėl už  gonkų kampelio saulėto.

Tik nereikia tamsos, tokios ryškios čia rytmečio žvaigždės,
Nejučia prajunki, kai lieti tu  tą vėją palaidą,
Nebijok sutemų, visos viltys  lyg vakaro snaigės,
Sušunki ir nakty išgirsti vien tik tolimą  tolimą aidą.

Pilkos vėlės sapnų ir maži užsimerkę nykštukai
Į namelį miške iki sekančio ryto sugrįžta,
Kai sniegulės tamsoj  šoka valsą ir sukas,
Tu tik vienas žinai, kad Pelenei atbust trūksta ryžto.

Grįžta pasakos vėl, grįžta naktį, ir lėlės užmiega,
Tu kartoji žodžius, juos žinojo tiktai Aladinas,
Pasijusi  viena, kai vėl liksi ant šąlančio sniego
Nei vakarė žvaigždė, nei naktis mano vardo nežino.