Skraidys šikšnosparniai sapnuos drugelio mažo,
Nakty jie supsis šakose klevų,
Neišsakyto vasaros miražo
Ir pasakos, kur vienumoj menu.
Tu užsiklok tyla šilkinių vingių,
Vijokliais debesų, gelsva delčia,
Linguos lopšys, vėl supsis lingu lingu,
Tačiau manęs nėra, jau nėra čia.
Išnyksta žvilgsniai už gruoblėto horizonto,
Sapnai nelanko, nors aplink naktis,
Jau vasara visas gėlas išbarsto,
Ir vėl dingojas rytui praeitis.
Sušiaušia vėjas žalią klevo kuprą,
Aš tylią raudą sieloj slopinu,
Kiti jau naktyje ir šalty krūpčios,
Kiti jau klaupsis slėny aimanų.