Ergo

ji pasako – gražu
bet ar grožis pasaulį išgelbės
kai dangum pamažu
plaukia vienišos popieriaus gervės

ji pasako – tikiu
ant blakstienų nokindama lašą
kada šviesą akių
tarsi šapą vien skruzdėlės neša

ir pakyla būrys
mano juodraščių juodvarnių pulkas
iš pasaulio kuris
nesutraiško tik tų kas per smulkūs

ko matyt negali
to tiesiog negali sunaikinti
mano broly kvaily
įsikibęs į kylančią mintį

žaibas trenkia į tuos
kurie visad aukščiausiai iškyla
tau ir vėlei kartos
mūsų žemė kurčia savo tylą

o tenai po žeme
tiktai kaulas priglunda prie kaulo
ji pasako – eime
reiškia grožis išgelbės pasaulį