už vasaros už rugpjūčio
tik truputį truputį į kairę
kur vėjas susisukęs lizdą
liūties vaikus penėjo
tavęs buvo mažiau
negu griaustinyje tylos
negu naktyse sapnų
bet vis atrodė
kad ruduo dar
už lietaus mylios
už tūkstančio tylos colių
tik dienų trupėjimas
ant žolės ir palangės
rasa spindi
o susirangęs rūkas
sapnuoja saulės kasas