Eilės prie langelio

šiąnakt miegojau ant kušetės
laukdamas
baltojo triušio
stetoskopo šaltumo
letenomis

ant sienos tyrinėjau
mėlynojo pelėsio dėmę
panašią į roršako  testą

kažkur turi būti atsakymas

ilgame koridoriuje lėtai juda
žmonių eilė
su išmuštais
numeriukais

kalbama
prie dvidešimt
pirmo langelio
bus leista kiekvienam
kelioms minutėms
pažvelgti į dangų

prie dvidešimt antro
pauostyti lietų

dar prie kito
galima
atgręžti
veidą kitai vėjo pusei
išgirsti paukštį
plazdenantį

kai ateina mano eilė
tematau
palei sieną
išrikiuotus veidrodžius

kur visi mato ką nori matyti

neįžiūriu nei dangaus
nei aplyto stiklo

tik raudonas triušio akis

nemirk
sėdamas –
baimę