šiąnakt miegojau ant kušetės
laukdamas
baltojo triušio
stetoskopo šaltumo
letenomis
ant sienos tyrinėjau
mėlynojo pelėsio dėmę
panašią į roršako testą
kažkur turi būti atsakymas
ilgame koridoriuje lėtai juda
žmonių eilė
su išmuštais
numeriukais
kalbama
prie dvidešimt
pirmo langelio
bus leista kiekvienam
kelioms minutėms
pažvelgti į dangų
prie dvidešimt antro
pauostyti lietų
dar prie kito
galima
atgręžti
veidą kitai vėjo pusei
išgirsti paukštį
plazdenantį
kai ateina mano eilė
tematau
palei sieną
išrikiuotus veidrodžius
kur visi mato ką nori matyti
neįžiūriu nei dangaus
nei aplyto stiklo
tik raudonas triušio akis
nemirk
sėdamas –
baimę