„God will keep you with your sister simplicity“
Aš vis dar matau tavo veidą,
Motina-kūdiki, motina tyroji,
Vis jaučiu tą įtampą
Ir vis dar perdaug galvoju.
Taip įtaigiai žvelgei,
Ir tai kas viršuje,
Kas yra kiaukutas, tau nerūpėjo
Vien vidiniu žvilgsniu,
Iš amžinybės puslapių
Mane lydėjai.
Suvirpėdavo tavo siela ir išsigąsdavo.
Bet patikėk, visai be reikalo.
Tu pavargai, tai aišku,
Perdaug sunki našta ištiko,
(Kurią užsimetei juk savo noru, graudinantis naivume),
Jis neatjojo tavo princas ant to žirgo.
Vien tik viltis ir nuostaba džiugi naujai užgimusiais išliko.
O motina-kūdiki, motina tyroji,
Tai kaipgi gyventi?
Tavo gyvenimas galėjo būti tarsi užpelnyta šventė
Tarp tokių pat kaip tu, taip aiškiai paprastų,
Suprantančių ir suprastų.
Atleisk silpnybės valandas,
Klejojimus, apkaltinimus, nuoskaudas.
Bet regis man ir girdisi dabar,
Aš klydau dėl tavęs, nėra tavos kaltės,
Paliko vien tik meilė, ji – amžina.