Cia parašyta švincionsku tarmi.
Dziedas pirkiāj jų pagavā –
Boba laižies ti su Juozu.
Ažusiutā gaspadorius –
Ana jau ne pirmų rozų!
Dziedas buvā tik iš tvartā,
Kierzai visi šūdini.
Spyrē Dziedas su kerzakais
Juozui un tarpukājį.
Paskui kierzus nusiavys
Dziedas lupė juos abu,
Net nuo kierzų šūdai taškies.
Rēkie nesavu balsu:
„Palaistuve, ažmušiu!
Tu, kuily, argi gražu?
Par man pirkiān atajai,
I liežiuvį unkišai
Lig gerklēs, tu bobai maną! „
Juozas išlēkie iš namā.
Nulēkie namo par sau –
Šūdai raik nusplaut graiciau.
Gaspadorius vienas likā
Su savu gaspadini,
I partiankes nusvyniojys
Sakā: „Nu, dabar mirsi! „
Su partiankėm apvyniojā
Anas kaklų bobai savā,
I ažtraukys bobų smaugie.
Boba dusā, traukuliavā.
Gargaliavā, net raudona
I bumbuliai išversti.
Tik išgirdā gaspadorius...
Pirstelējā jo pati.
Apsitriedie, nutekiejā
Šūdai staciai un padlogā.
Gaspadorius jų palaidie,
Ba subridyjā jį boba.
Sakā: „Aik tu šikt, gyvate!
Net pasmaugt tavys nesgaus! „
Cigarietų ažsidegys
Nulēkie nuspirkt alaus.
Boba sēdi apsišikus,
Laikā un gerklēs runkas.
Mislyja sau: „Tai cia šūdas
Man išgelbėjā, kol kas! „
https: //www. rasyk. lt/kuriniai/241560. html