Vandenyje

krintantys raktai
septynerius metus
rakina vartus
nuo sodo
su sirpstančiais vaisiais

jame senas
marmurinis fontanas
ir kvatojanti deivė
vandenyje žaidžianti
savo plaukais

idilę stebi tingūs
spalvoti drugiai
apkvaitę nuo karščio
ir grožio

bet jie nemato giliau
kur dievas vandens
godžiomis lūpomis
randa kelią aukštyn
deivės koja