Rašyk
Eilės (72568)
Fantastika (2187)
Esė (1688)
Proza (10401)
Vaikams (2464)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 3 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Visi įvykiai šioje rašliavoje išgalvoti.
Bet kokie personažų sutapimai su realiai
egzistavusiais ar egzistuojančiais žmonėmis
yra atsitiktiniai.


– Paimkit savo ginklus į rankas! – prieš nedarnią, tik ką atvykusių karių rikiuotę stovintis kapitonas stengėsi kalbėti kaip galima garsiau, tačiau jo balsą kartas nuo karto vis nustelbdavo netoliese stovinčio T-72A ir šarvuočių BTR-80 veikiančių variklių garsai. – Visi, kaip vienas, nustatote taikiklius ant žymos „pastovus“.
Paskutinės 1994 metų ir pirmosios tiesioginio Grozno šturmo dienos šviesus metas ėjo į pabaigą. Už karininko nugaros tolumoje matėsi priemiesčio namai. Tai šen, tai ten kilo juodų dūmų kamuoliai. Artilerija ir minosvaidžiai beveik aklai šaudė į miestą, stengdamiesi nepataikyti į kvartalus ir gatves, kur iš karto po vidurdienio įsitvirtino anksčiau ten įsiveržę federalinės armijos daliniai.
– Poligonuose, kažkur prie Astrachanės ar Rostovo prie Dono, jūs mokė kautis lygumose. Tačiau čia miestas, o ne tie keli vargani statiniai be langų ir durų, kur jūs treniravotės. Šaudote trumpomis serijomis, po du-trys šūvius arba pavieniais. Maksimalus atstumas iki taikinio automatams trisdešimt penki metrai, rankiniams kulkosvaidžiams iki šešiasdešimties, pistoletams penki. Jei priešas už priedangos, iš toliau vis tiek nepataikysite. Nebent atsitiktinai.
Nugriaudėjo eilinė artilerijos salvė. Kapitonas trumpam nutilo, palaukė, kol nutils gaudesys.
– Dabar kiekvienas pažiūrite į dešinę, o po to į kairę. Pirmoji eilė atsisukite ir pažvelkite atgal į antrąją. Įsiminkite, kaip kovos draugai atrodo. Jūs visi iš skirtingų dalinių. Jūsų būrio vadas stovi rikiuotės dešinėje pirmas. Susipažinsite vėliau, Minutkos aikštėje. Aš vadovauju jungtinei kuopai. Įsidėmėkite gerai mane, kad žinotumėte, kieno įsakymų klausyti mūšio metu. Tai viskas, kuo aš galiu jums padėti. O dabar visi į mašinas. Vyresnysis leitenante, pas mane!
– Važiuoji pirmas, štai šita gatve, – paėjęs su būrio vadu į šoną, ranka parodė kapitonas link statinių. – Priekyje tankas. Tu iš paskos. Atstumas kolonoje ne daugiau penkiolikos metrų. Kitaip tamsoje pasimesite. Pas tankistus yra miesto žemėlapio kopija. Jie turi žinoti, kur ir kada pasukti į kitą gatvę.
– Drauge vade, – jaunesnysis laipsniu karininkas nepatenkintas žvilgsniu parodė į vietos savanorius, susėdusius ant jam priskirtų kovinių mašinų viršaus. – O kam man tie čečėnai ant šarvų? Iškišiu galvą per liuką, tai jie man gerklę perpjaus arba granatą į vidų įmes.
– O tu pasistenk, kad taip nenutiktų, – kapitonas vėl mostelėjo ranka į miesto pusę. – Mūsų užduotis, opozicijos kovotojus nuvežti į Lenino aikštę prie Prezidento rūmų. Atrodo ją dabar pavadino kažkokio Šeicho Mansuro vardu. Pastatą dar dieną blokavo mūsų vaikinai iš kito dalinio. Bet į vidų eis juočkiai. Įsakymas iš aukščiau, kad ir kas nutiktų, likti savo šarvuočių viduje arba betarpiškai prie jų ir šūviais slopinti separatistų ugnies taškus.
– Mūsų ginklai tiesiai iš sandėlio. Visiškai nauji. Neprišaudyti.
– Nori, kad dabar šiame lauke leisčiau tau savo malonumui papyškinti į štai šituos medžius? Gal kada kitą kartą. Pajudėti privalote už penkių minučių. Pakariauti jums greičiausiai taip ir neteks. Iš šios miesto pusės ir centre beveik niekas rimtai nesipriešina. Tik kelios pavienės negausios grupelės, kurios greitai bus sunaikintos. Kiti seniai išsibėgiojo į savo kalnus. O tie, kurie dar liko, kaip tik dabar gauna nuo mūsiškių per srėbtuves anoje Sunžos upės pusėje. Bendras vaizdas kol kas toks. Dabar dar kartą patikrink saviškius ir pirmyn. Aš iš paskos su pagrindine grupe, atsilikęs už keturių šimtų metrų.
– Čečiai nepatinka? – einant šalia tanko, būrio vadą linksmai užkalbino vyresnysis leitenantas tankistas. – Gali susodinti juos man. Aš Aleksandras.
– Jaroslavas, – vyrai paspaudė vienas kitam ranką.
– Mano visos dinaminės apsaugos dėžutės tuščios. Sudegsiu, jei pataikys iš granatsvaidžio. Todėl keli juodašikniai ant priekinio šarvo ir aplink pabūklo bokštą būtų pats tas. Savo kūnais kumuliacinio sviedinio čiurkšlę dalinai išsklaidytų, jai dar pirmo šarvo sluoksnio nepasiekus. Taip sakant, gyvas kompleksas „Kontakt 5“.
– Bet juk vadas sakė, kad į sandėlį užpildo paketus atvežė.
– Gal ir atvežė, bet man nesudėjo. Tai duosi čečėnų?
– Pasiimk kiek reikia.

– Šarvas, čia Beržas, – Jaroslavo ausinėse nuskambėjo iš priekyje jo šarvuočio žlegsinčio tanko atsklidę šaukiniai. – Už šimto metrų, kelio viduryje kažkokia plytų ir lentgalių krūva. Atrodo, žvalgai sakė, kad važiuojamoji dalis visiškai švari.
– Beržas, čia Šarvas, – abejingai burbtelėjo į laringofoną pėstininkų būrio vadas, iki pusės išlindęs pro atvirą liuką ir bandydamas ką nors įžvelgti prietemoje. – Nebuvo čia jokios žvalgybos. Visiems apvažiuoti kliūtį iš kairės.
– Šarvas, čia Beržas, – pasigirdo atsakymas. – Jei ten fugasinis sprogmuo paslėptas, mus ištaškys į gabalus. Stoju. Siųsk žmones patikrinti.
– Beržas, čia Šarvas. Įsakymas buvo niekur nestoti iki pat paskirties vietos. Karių patikrinti nesiųsiu. Tapsime nejudančiais taikiniais. Riedame toliau.
Tuo metu iš dešinėje esančių pastatų pusės pasigirdo kelios automatų serijos. Kulkų spiečius prašvilpė gal metro atstumu virš tanko ir pirmojo kolonoje šarvuočio. Tarytum pagal signalą, ant technikos sėdėję čečėnų opozicijos savanoriai, liuoktelėjo ant žemės. Jaroslavas dar spėjo pamatyti, kaip jie greitai bėgdami, vienas po kito dingo tarp kitoje gatvės pusėje esančių privačių valdų namų, sandėliukų ir tvorų, net nebandydami atsišaudyti.
– Takelis! – suriko į mikrofoną kovinio manevro komandą vyresnysis leitenantas, stengdamasis padėti bokštelio ginkluotę valdančiam operatoriui nusitaikyti į gretimo daugiabučio namo viršutinius aukštus, iš kur, galimai, pasigirdo šūviai. Kovinė mašina sulėtino greitį. Tuo metu iš gatvės viduryje esančių plytų ir lentų krūvos išsiveržė liepsnos pliūpsnis. Paslėptas ir tiesioginiam pataikymui į netoli priekyje esantį taikinį nustatytas vienetinis išardytos salvinės ugnies sistemos vamzdis, nuo kurio pažeme buvo nutįsę jo užtaisą aktyvavę elektros laidai, atliko jam skirtą darbą. Šimtas dvidešimt dviejų milimetrų reaktyvinis „Grad“ sviedinys smogė į tanko T-72A priekinį šarvą, lengvai jį pramušė, praėjo per visą valdymo ir kovinį skyrių ir sprogo, išstumdamas variklio dalis kartu su užpakalinio šarvo fragmentais. Kovinėje mašinoje detonavo ten buvę pabūklo užtaisai. Į orą pakilęs patrankos bokštas žnektelėjo už kelių metrų ant asfalto.
Sprogimo būta tokio stipraus, kad jo banga bloškė Jaroslavą atgal. Jis nesuvaldė pusiausvyros ir smuktelėjo žemyn į šarvuočio vidų. Sunkus angos dangtis, krisdamas, smogė jam per šalmofoną. Apsvaigęs vyresnysis leitenantas pabandė keltis nuo savo sėdynės. Tuo metu, tarytum, kažkas trenkė kūju į šoninį šarvą. Į vidų įsiveržusi ugnies čiurkšlė pervėrė du savo vietose sėdėjusius ekipažo narius. Kovinės mašinos viduje kilo tikras chaosas. Iš granatsvaidžio paleistas kumuliacinis užtaisas kliudė abu šoninius, tarp ratų esančius, liukus ir juos pilnai užblokavo. Likę įgulos nariai, užmiršę ginklus, negalėdami kitaip palikti transporto priemonės, metėsi prie desanto skyriaus viršuje esančiu dviejų siaurų angų. Augalotas karys patraukė žemyn jau lendantį į išorę kitą, nustūmė jį į šalį ir pabandė kaip galima greičiau pabėgti iš šio pragaro. Nuskriaustasis rankomis įsikabino į jo kairę koją. Pačiuptasis, klykdamas iš siaubo, ėmė greitai daužyti iš viršaus visa batu apautos kojos pėda kovos draugui į veidą, kol šis jį paleido ir su suknežinta nosimi parkrito ant skyriaus grindų. Kad ir kaip stengėsi į išorę išsiveržęs karys išsigelbėti, jam nepavyko. Iš automato paleistų kulkų serija pataikė tiesiai į krūtinę ir galvą. Bedvasis kūnas nukrito iš aukščio ant kelio.
Atsipeikėjęs vyresnysis leitenantas pasislinko link išilgai korpuso įtaisytų dviejų desanto suolų ir pabandė sugriebti vieną iš ugnies čiurkšlės kliudytų karių. Akimirkai jam pasirodė, kad žmogaus kūnas yra tiesiog rankose. Per didžiulę, apdegusiais kraštais, skylę pilve išvirto žuvusiojo vidaus organai ir garuodami žnektelėjo žemyn. Įsirėmęs į susprogdinto tanko likučius, iki tol į priekį lėtai judėjęs šarvuotis, galutinai sustojo. Tuo metu antras iš granatsvaidžio paleistas kumuliacinis užtaisas smogė į variklį. Plykstelėjo ugnis.
– Visiems palikti mašiną! – suriko būrio vadas. – Trumpais perbėgimais į priedangą!
– Haza! – prie išdaužto lango su automatu rankose priklaupusiam, gal penkiolikos metų vaikinukui, čečėnų kalba suriko dar vienam šūviui užtaisinėjantis granatsvaidį senyvas barzdotas vyras. – Ten karininkas!
Šaulys akimirkai pakeitė taikinį ir paleido trumpą seriją į nuo pamušto šarvuočio išilgai gatvės bėgantį susikūprinusį vyresnįjį leitenantą. Šis krito kaip pakirstas ant žemės ir liko gulėti nejudėdamas.
– Allahu Akbar, – tyliai ištarė jaunasis kovotojas ir nukreipė ginklą į kitą priešo karį.

2019-03-21 13:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-08-02 08:27
gulbinas
Daug info, kurios TEN nepabuvęs, neįsivaizduotų situacijos. Patiko.5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-17 22:04
gyventojas
8-9 cm to walteriuko vamzdis nuo kulkos smaigalio užtaisytos
kaip iš akies man matėsi
neilgas

buvau paskaitęs šitą basnią tai prie butelkos prisiminiau tą kartą
nugi kai
iš dešimties metrų nepataikiau nė vienos
ir pakaltinau bratūchą kad ans neteisingai liepė
iš tiek toli
šauti

išsiaiškinom per dvi paras kad girtiems labai
nereikia nugi
tai
ir pataikysi :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-17 21:50
Nuar
"Valteris" ir rusiška "makaruška" yra du nesulyginami dalykai. Vamzdžio ilgis kitas, todėl tiesioginio šūvio nuotolis ir taiklumas yra didesnis, kadangi naudojamas stipresnis šovinys su didesniu pradiniu greičiu. Pas PM po aštuonių šimtų šūvių yra privaloma vamzdį išmesti ir keisti nauju. Rusų kariuomenėje ir saugumo struktūrose tais laikais tas pats iš išvaizdos PM buvo visai kitoks, nes buvo gaminama iš kito metalo, o svarbiausia, gamino kiti, labiau patyrę meistrai. Todėl iš "kėgebisto" "makaruškos" galima buvo pataikyti ir už 50 metrų. Iš eilinio tokio pistoleto, iš karinio sandėlio, už penkiolikos metrų ramiai taikantis į nieką nepataikysi. 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-17 21:29
gyventojas
a nu jo :)  vnž
su pusbrolioku aną savaitgalį įkalėm žemaitiškos sakės
tai pašaudėm į kibirą iš walterio
tris iš penkių pataikiau iš trisdešimt trijų metrų
anam blogiau sekėsi tą vakarą bet
kitą rytą
revanšui iš aštuoniasdešimt penkių pataikė tris
vėl iš penkių

nesijaudinom aišku
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-13 20:26
_žemaitukė_
Jenau, ka nūdnas rašinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-06 21:06
gyventojas
siktim akbar
būčiau žinojęs kad su pistolke iš penkių žingsnių tik pataikysiu
būčiau apkabos kulkų pro šalį seno kibiro neprarūrinęs
iš dešimties

nieks nepamokino :/
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-05-04 22:08
Erla
Įdomią ir sudėtingą temą pasirinko autorius/autorė.
Man kliūva komandos. Per daug žodžių.
Pvz.: Paimkit savo ginklus į rankas užtektų ginklus į rankas ir t.t.
keltis nuo savo sėdynės aišku, kad nuo savo
keltis nuo sėdynės
5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-27 18:06
Vetra Vika
Taip, apie čečėnus nėra, nors kažkur užuominų ir buvo... daugiausia - tik filmuotos dokumentikos... o kelionėse teko sutikti grįžtančių iš kovų lietuvių, kurie su pasibaisėjimu paslapčia tik kai ką galėjo papasakoti, nes priesaikos sulaužymas - grėsė mirtimi ... pas čečėnus teko lankytis keletą kartų sovietmetyje - elektronikos reikalais... tai išdidi ir savo senolių tradicijų bei duoto garbės žodžio - griežtai besilaikanti stipri, nors ir mažytė kalniečių tauta, kuriai palaužti buvo mestos galingos imperijos karinės pajėgos...objektyviausi aprašymai kovų dalyvių, kurių daliai teko žvelgti mirčiai į akis...
Gražių pavasariškų dienų ir stiprybės Jums... lauksiu aprašymų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-26 00:11
Nuar
Apie šių pulkų kovas jau yra parašyta, tai kam kartotis. O štai apie čečėnus dar niekas nepasakojo. Kaip jie ilsėjosi, kaip puldavo ir gindavosi, kaip slapstėsi. Juos lengva prakalbinti apie vaikystės prisiminimus, bet apie konkrečias kovas beveik neįmanoma. Toks charakterio bruožas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-25 22:16
Vetra Vika
Damastas, savo komentaru išsakiau savo objektyvią nuomonę, neparodijuodama, bet vertindama aprašytus įvykius bei psichologinę atmosferą, buvusią žymiai šlykštesnę...  neabejoju, kad autorius - vienas iš daugelio gyvų šių įvykių liudininkų, o aprašomieji įvykiai - išgyventi, realūs... Šie įvykiai dar gyvi širdyse tų, kurie vietoj artimųjų sulaukė tik užlydytus karstus, o geriausiu atveju - sužalotus...
Lauksiu tolimesnių aprašymų neaplenkiant Pskovo ir Minsko desantinių pulkų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-04-07 20:58
ONYX
Nu a man pasyrodė kat scena dynamiška a vot dijalogais-manalogais šytie pojučei ušsiglušinami.
A šeip niablogai sakičeu. Čiutačku savietskai vėtomis biat skaitamai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-31 20:58
Nuar
P. kukuti, pas Jūs paranoja. Suprantu ir pilnai sutinku, kad tekstas negali patikti visiems, bet Jūsų kerštas už mano komentarą po jūsų kūriniu išsiliejo šiuo komentaru. Matyt, labai tiksliai pasisakiau, kad Jūs net paprašėte klimb ištrinti nurodytą savo eilėraštį.:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-31 17:52
_žemaitukė_
Perskaičiau, bet pasigailėjau, nykus aprašinėjimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-29 23:58
Mužik Super Star
Wow, čia geras. Tikrai su mielu noru paskaityčiau daugiau. Įdomu ir įtraukia.

Trūkumas krito į akis vienas - kai kažkas minėjo, per daug detalizavimo su techninėmis detalėmis. Eilinis mirtingasis daugumos šių dalykų absoliučiai nesupras.

O lietuviai riebių keiksmažodžių turi mažiausiai 2 - organas iš B raidės ir biologinis veiksmas iš P raidės :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-26 21:45
Nuar
Dėl leksikos. Juk negalėjau penkiaaukščiais "matais" rašyti. Beje, lietuvių kalboje nėra keiksmažodžių, išskyrus gyvulinės kilmės. Ir ne visi karininkai rusų armijoje šneka stiliumi "авианосец мне в задницу". Dialogai apsiribojo tik trijų karininkų kalba, todėl nebuvo jokios galimybės plėstis ir daryti ilgo "pizdiožo".

Technikos detalizavimas. Jis tik dalinis. Juk neparašiau dinaminės gynybos dėžučių užpildo numerio, nors žinau jį.

Vertimo pojūtis. Lietuvių kalboje nėra daugelio karybos terminų. Kovinės komandos "дорожка" iš viso neįmanoma išversti. Ji reiškia, kad vairuotojas sumažina greitį ir pasirenką tokį judėjimo kelią, kad šauliai galėtų lengviau nusitaikyti. Visos šios litanijos juk neparašysi, bus juokinga. Iš kitos pusės tam tikras vertimas buvo būtinas, nes pasakojama apie svetimos šalies kariuomenę.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-24 20:39
Damastas
Skaitant pirmąsyk, man pasirodė perdaug pizdiožo. Po kelių dienų pakartojus, įspūdis neišblėso. Jausmas, tarsi žiūrėtum seną rusišką filmą apie karą, kuriame kareiviai vieni kitus vadina "mūsiškiais", "vaikinais" ir panašiai. Tiesa, pliusas už smūgį batu bendražygiui ir už "juodašiknius". Tačiau, jeigu jau pretenduojame į Tiesą, tai kareivių leksika, neišskiriant net ir karininkų, turėtų būti visiškai kitokia.
Šiek tiek perspaustas karinės technikos detalizavimas.
Šiek tiek atsiranda pojūtis vertimo iš originalo kalbos.

Kelkite toliau.

4.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-22 16:31
Nuar
Atvirkščiai. Aprašoma technika prieš ketvirtį amžiaus jau buvo sena. Dabartinio, tinkamai modernizuoto, tanko iš paprasto granatsvaidžio nepamuši. Bet vis dar rusų armijoje naudojamus BTR-60/70/80 klasės šarvuočius tai tikrai. O kažkokia kovos taktika rusų armijos daliniuose pradėjo rastis tik praėjus kokioms trims ar keturioms dienoms po aprašomos Naujųjų Metų nakties.
Dėl vertinimo "anti". Karo vaizdai tėra tik savotiškas inkliuzas pasakojime apie čečėnus Lietuvoje. Jei įkėlus dar kelias ištraukas paaiškės, kad skaitytojams šis projektas yra įdomus, turėsite galimybę praplėsti vertinimą "anti" ir tarp kitų tautų atstovų. Nors tikrovėje nieko panašaus šiame rašinyje nebus.   
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-22 16:15
Damastas
Nemanau, kad pastaba apie ksenofobiją korektiška.
Tekstas turi kitų trūkumų. Beje, Vetra, jeigu jūs parodijuojate, darote tai labai vykusiai.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-22 10:39
Vetra Vika
Įtraukiantis... stulbinančiu pažintiniu pažangiausios ginkluotės ir kovinės taktikos realiame vyksmo epizode kraują stingdančią  psichologinę atmosferą - aprašymu, sukeliančiu gilius pamąstymus.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-21 13:17
April is the cruellest month
antičečėniškas ir šalintinas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą