Rašyk
Eilės (78091)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 8 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter





Pranas Pranas

Sugestyvus dienoraštis Negi?

Šis kūrinys buvo tarp savaitės geriausių


... ir man atrodo –
šitaip neturėtų būti, 
bet taip yra.
Tai ne haliucinacijos,
tai nebaigti montažai iš Savęsp,
kurių praeitimi neužtušuosi.             
 
Einu iš naujo į anuos laikus –
įsišviečia, kaip artimiausioji diena
ir užsimiršta, kad jie – buvę.
Po pirkią vaikšto balana,
užkeltas dalgis ant peties,
išeina pjauti  pievų,
ir giesmei čia nereikia balių – 
vos tik nukritus prietemai,
iš viso krašto balų,
pragysta chorai dyvinai rimti...

Žalioji, ne tik pušelėmis žaliuoji,
vos išpakuoji atmintį,
kai paregi, kai vėl žinai –
tu ir varle – žalia, žalia... 

Nusišypsoti norisi iš to,
į ką, kaip praeitį dar rodom.
Ištirpo ji kaip mano Aš
į bendrą krašto dalią,
nereikia pastuksenti į duris ar klausti –  kas?
Kas klibina,
kas beldžiasi į jas...

  Per nugarą prabėgo šaltukas. Apsidairiau aplinkui, tačiau be didesnio noro pamatyti toliau. Vidinis dar nesugrįžęs iš savo odisėjų, bet bendravimas su juo paprastesnis. Kad ir kaip toli būtume atitolę, bet dažniausiai išgirstame vienas kitą, tačiau neišgirdus irgi nedaug paisau; imu į rankas dienoraštį ir mašinaliai, savaime, be priedų ir nuolaidų:
  – Vidini, labas.
  Šį kartą toks pasilabinimas netiko. Nelauktai pasimatė, kad dienoraštyje raidės išvirsta į žmonių publiką, o visi, ką regiu toliau, žibina akimis į mane. Ko jie čia taip, ko? Negi susigundė ateiti į balių visais užrašais? Apsaugok dangau, jeigu taip, pagalvoju, tačiau viršum ų išvirtusios iš raidžių publikos atsirado plakatas, nepanašus į jokį kitą, kurį kada skaitęs:
            SUGESTYVUS DIENORAŠTIS... NEGI?                                               
  Nebuvo smagu skaityti ir pirmiausia todėl, kad suabejojau ar teisingai i suvokiu pirmo žodžio prasmę: sugestyvus. Nepamenu, kad mano leksikone jis būtų pasitaikęs, nors dienoraščių per rankas praėję nemažai. Dėl to jiems nereikėję būti sugestyviais.  Daug kas juos ir vartę, ir skaitę, ir priimdavo panašiai kaip ir aš, apšviestus kasdienybe. Tačiau šis kartas gerokai kitoks. Nors vėlgi išimčių pasitaikę ir anksčiau, negi esu kalbėjęs:   

Dienorašti, ateik.
Esi padėjęs man ne kartą.
Tegu čia nesilanko aukštos frazės,
bet, žinoma, te jos – ne be minties
 
  pasikartojau mintyse ir žiūriu, kad dienoraštis atsivertė į spalio pradžią, į dieną, kai saulė teka 07: 24, o leidžiasi 18: 51
  – Va tau! Dar šito betrūko, – mintyse pasidyvijau ir gailėjausi, kad nepramokau mąstyti anksčiau. Kažin, kaip dabar atrodytų mano supratimai, jeigu Lucijus Anėjus Seneka būtų pasirodęs anksčiau. Arba, kad ir Lucilijus anksčiau, kuriam jis nemenkai laiškų parašęs. Daug ką svarbaus žmogus praranda, kai būties aplinkybės jam neteikia paslaugų susivokti savyje. O! kaip labai reikėję anksčiau išgirsti: Vienas žmogus man atstoja visą tautą. Ot, kalbu apie išgirdimą. Nuo to ne kas pasikeistų, betgi nemanau, kad tik išgirdęs būčiau. Negi nebūčiau susivokęs pasiimti kaip sėklą ir daiginti, auginti kol iš girdėto atsirastų toks suvokimas.
  Taip jau atsitikę, kad atėjęs prie dienoraščio pradėdavau pašnekesius su Lucilijumi. Iš pašalės atrodydavo, kad  šnekuosi su savimi. Pradžioje netgi ir man neatrodę kitaip,  tačiau tiesa, persimetusi į sielą, pasirodė  pranašesnė – neužtrukus prie dienoraščio pradėjau sutikti man labai jaukų žmogų, kurį nepastebimai pats sau įpratau vadinti it nusirašęs iš Senekos raštų; pradėjau vadinti Lucilijumi. Ir tik dabar pradedu suvokti, kad žmogaus sielos apraiškose yra kur kas didesnė įvairovė, kokią jis sugeba liudyti akimis, ausimis, o labai įtikėtina, kad ir – smegenimis.
  Šis kartas irgi nesumelavo.  Lucilijus, linktelėjęs galvą, pasitiko mane  šviesomis akims, o ir niekuomet neatrodę, kad mudviem kažkaip reikėtų elgtis ypatingiau. Tai buvo labai natūralus dalykas, kuomet nereikėję vargintis dėl apsiėjimo mudviejų bendravime. Atrodė, tyloje klausėsi mano monologo mintyse lyg nepastebėdamas, kad labai nepilnai cituoju Demokritą, išgirstą iš jo, Lucilijaus, kalbos: „Vienas žmogus man atstoja visą tautą, o tautą –  vieną žmogų. “ O kuomet prabilo, tai irgi  pirmiausiai pasirūpindamas, kad gyventume šioje dienoje:
  – Sveikinu, Pranuci. Vardadienis užtekėjo anksčiau negu saulė ir – atsimink – nusileis taip pat vėliau, negu saulė, – nusišvietęs visu savimi, pasakė Lucilijus ir pridūrė: – O Bobų vasara, regisi, kad irgi jau užtekėjo. Niekuomet tiksliai nežinojau ir turbūt nesužinosiu, kada ji užteka ar nusileidžia. Moteriška prigimtis turi savų ypatumų...
2019-03-10 13:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-24 04:20
Julija Mėčiuvienė
шк 6шы лфкефы nesumelavo
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-14 18:53
Atėja
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-11 16:42
Lui
Lui
5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 22:21
Čia ne Aš
Atgaiva sielai pas Jus užsukti. Viso ko geriausio...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 16:00
languota_ _ _
smagu pasifilosofinti su savimi
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 15:12
varna
herojaus kalbėjimas jaukus ir išmintingas, žaviuosi jo kuklumu ir jį / jus apninkančiomis abejonėmis, godojamomis per pašnekesius su vidiniu, kaip lygus su lygiu su išvardintaisiais, įtakojusiais filosofijos istoriją
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2019-03-10 15:05
chazlambijus2
sugestyvus aš
prasme sugedimo
užgestyvus
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą