Ji

1 

moteris skuba per gatvę 
prie tulpių pardavėjo 
jis moja raudona prijuoste 

šviesoforo žalia plyksteli 
užgęsta jos akyse
geltonos tulpės 

krinta po dvi
ant dangčio
sako per patikli
buvo

2 

kartais ji pasiduoda kaip
dubuo šunelio tąsomas
prie kelio
be supratimo
kas galima

o kartais būna šuo
ant kelių
toks mažas
it katinas

na taip
it katinas 

3 

kai ji eina tiltu
o galvoja vaivorykšte
meta rūbus
nes kam spalvos
ant kūno
kai visa gamta
tapybiška

Serã
žingsneliais

4 

kartais ji miega po žole
ten kur šaknys
stiklo karste
kol šalpusnis kultūristas
pasirąžo ir užtikrintai
trinkteli
per smegenis
gaivus rytas 

5

skaičiukai
jos vyzdžiuose strykčioja
kai sprendžia 
būtinus klausimus
o tada iš jų dėlioja
ornamentus
ant savo suknelių 

*