upiniai perlai

akių vokai it upių krantinės klapsi atsidarančiais tiltais
laivams praplaukti aukštais vandens gūbriais
ištaškant iš pusiausvyros

ten kur vanduo išmainomas į kvarcinį smėlį ir stiklą
apsigyvenam įstiklindami savo pasitikėjimus
surinkdami upinius perlus

sulaužom tiltus kad baltomis naktimis galėtume pereit
vandeniu pereiti nešant laivus kaip kriaukles
susirangant į jaukų gyvenimą

dėžutėje tobulas vėrinys kurį kadaise man dovanojai
akis tampa perlais kai sakai nemirtingumas
ir erdvės tampa per mažos