"kaip mirtys vandenį sudraiko", gal geriau " kaip kelias vienatves suraiko?" t.y. jei galima pakeisti vieną eilutę kita, o eilėraštis dėl to nenukenčia, tai anoks čia ir eilėraštis
Jei tai ne autoriaus, tai nerandu kieno. Plagiato tikrinimo sistema veda į šį tinklalapį. Yra dar porą monografinio pobūdžio prozos tekstų, bet tai nieko bendro neturi su poezija. Tik dvi atskiros panašios frazės. Kaip pavyzdžiui Monikos Bagdonaitės straipsnyje "Netektį keičia atradimas..." yra tokia frazė "ir rodos vienas piktas žingsnis". Atsitiktinis sutapimas negali būti įvardintas kaip "ne savo įdėjote".
Gražus ritmingas eilėraštis. Bet ir man užkliuvo skaitant "kol ežeras žmogum pratvirksta". Įvertinus visas žodžio "pratvirksta" vartojamas reikšmes, man lieka neaiški šioje vietoje išsakytos minties prasmė.
Netikėtas atradimas. Rimuoti, tuo pačiu ne tik išlaikant mintį, bet netgi perteikiant ją subtiliau, aukštesne kokybe - menas. Nes dabar labai būdinga, kad kur pirštu dursi, ten pataikysi ant daugžodžiavimo, pritemptų eilučių, kad tik šiaip ne taip mintis kažkokia sugalvota išguldyta būtų. Ir tai taip iškart krinta į akis. Tai va, skaitau dabar, grožiuosi. 5 (su sąlyga, jog pakeisite pratvirksta į pravirksta. Nebus sentimentalu, nebijokite. Ir dar visus kablelius - lauk.)
Eilėdara nepriekaištinga, skaitėsi lengvai, ritmingai, tik kai kurios vietos lyg dirbtinai pritrauktos. "žmogum pratvirksta" niekaip neįsipaišė į pasąmonę, o gal tiesiog siurrealistinės vaizduotės trūkumas, tai man labiau tiko derinys "žmogum pravirksta".
Tobulėti yra kur ir autorius tai gali, tad 4
Nu yr paskaičeu dar sikį nias avtarius pagijdava nodugneu. Vot kaškaip žodžei gražei susidilioti nu ira mintis a ailies niaplauke yr vyskas... Nisupikit a niagaliu kytaip nias kitems dar grežtiasnis viartinimas a jum čiutačku niat uškėleu nomonę