Pavasaris jau savo giesmę baigia,
Ir vasaros nauja daina į žemę nusileis,
Pradžiugs laukai, gėlių akis išskleidę,
O paukščiai suoks ir laigys pakeliais.
Na argi tu, ar tu ir vėl ateisi,
Ar vėl aidės tava sklandi kalba...
Gal tai apgaulė, ir mane nuteisi,
Kad nebuvau sava, kad nelikau sava...
Nejau tavim visai nepatikėjau?
O savimi tikėti ar galiu?
Dingojosi, tau širdyje vien vėjai.
Verpetuose jausmų tavų, gal negilių.
Vien tavo žodžių buvo man apstu,
Juose tavęs aš gyvo nerandu.
Na, aš teisingai daviau 5, nes pagal šį kūrinį galima sukurti labai gražią dainą ir ji tikrai skambėtų. Mintis yra, melodingumas irgi, o dainos žodžiai nėra sudėtingi, tad nepeikite, o dėkokite, kad yra tų, kurie rašo dainoms žodžius. O taisyti kūrinį kartais tiesiog neverta, nes pradinis jo variantas skamba, po ,,remonto'' vysta ir džiūsta jausmai.
Taip. Čia angliškas sonetas: 3 ketureiliai ir vienas dvieilis, kuriame pateikiama išvada. Lyg ir sonetas, kadangi, kaipp pastebėjo Mefisto, vienoje eilutėje perdaug skiemenų, taigi forma nėra tobula.O dėl primityvumo čia koks kieno skonis. Bet kokiu atveju, ačiū už dėmesį...