skaitau lange raštuotą gruodžio laišką
įrėmintą tarp vėstančių delnų
ten užrašytas šaltas jausmo alkis
jis glaudžias prie manęs
aš pašiurpstu
nuo ilgesio dygaus prisilietimo
veržiuos iš glėbio jo tarsi smala kibaus
o mintys smaugia kilpom apsiviję
sušaldyti jausmai gyvybės
neatgaus
dar daug žiemų rašys bespalvius laiškus,
kol laikas tirpstantis raides išgrauš
išbluks prasmė ir adresato vardas
dangus juos užmaršties
lietum nuplaus
su jo lašais šilta vilnis atplauks
-----
o sniegenos linksmai už lango siaučia
žiemos jos dukros
nesiilgi jos lietaus