*

genys rudenį
snaiperis su žiūronais
aplink vien kelmai

iškirsti lūkesčiai
kaitrią vasarą
suptis eglynuose

*

delčinėja dangus
raudonuojančioj pievoj
mėlynas Scorpio rąžosi

akys virš kūno
kūnas virš regėjimo
uodega raištis akims

*

eglės vienuolės
per skruzdėlių taką
nedrąsiai meta šešėlius

jei vieną užgautų
širdgėla viso dangaus
žvaigždžių skruzdėlyne

*

tetervino balsas
paskutinė perkūnija
lapkričio prologui

susimaišo garsai
tu lapus man už kaklo
kalbėkime tyliai

*

supam delčią delne
murkia kaip katinas
auštantis rytas

pieno lėkštelėj
rami diena
nukapsės katino ūsais