ir atsitik Tu taip kad šitą spalį
kiekvieną dieną tartum vasarą
bažnyčiose vėjuose net namuose
mes pametam savus pavasarius
ir atsitik Tu taip kad spalį šitą
ne iš dangaus ir net ne iš sapnų
iš žemės ir ant jos
mes vienas kitą mylime
ir šitą paskutinį spalį atsitik Tu taip
kad su pirmais ir paskutiniais sniego
bučiniais ateisiu aš užmigt ištirpt ir pasilikt
visas kartu mums likusias žiemas.