Kai lietus pabalnoja vis tamsėjantį dangų
Dedi mano baimei apynasrį
Liesais pirštais ore gaudai po vieną pianino klavišą
Kol aikštingi garsai šokinėja per tylą
Vaizduotė ištrynė vienatvės tabu
Atsargiai jaukini
Užkalbėjimais
Kumelę keistai pilką
Raitos garas aplink šnerves
Kaip raitos moterys
Laimingos arba visko netekusios.
Sugrok gyvenimą dar karta
Pauzė
Mes.
Jodinėja laikas
Toks gyvas nebuvau seniai
Ir mirštu mažiau nei norėčiau.
Tavo plaukuose indėnai šoko
Apspitę laužą basom kojom
Kutena žemę
Spragsi malkos stiklinę žiemos naktį
Ryto kulka perskrodžia dangų
Jokio laužo
Tavo plaukuose pilki pelenai.