sakalininkui per karą
mina nutraukė ranką
dabar įtūžęs
paukštis suka ir suka ratus
neturėdamas
ant ko nutūpti
vakarais ją taip niežti ir neaišku
kaip pasikasyti
nesamą ranką
su kaire taip keista
žegnotis
masturbuotis
juolab
kaip nuplauti nesamą ranką
kuri visados atrodo
purvina ir lipni
ranka rankos neplauna
ir dešinė nežino ką daro kairioji
kam dirba kam patalus kloja
kam pridengia
cigaretę nuo vėjo
kas iš jos buria kas skaito
gyvenimo linijas
kartais nutrauktu delnu noris
tiesiog prisidengti žvilgsnį
nuo pirmųjų vaikystės nuotraukų
blyksčių
kai sakalininkas nuima akių raištį
aštri šviesa sminga
į lėliukes
nuo tamsos atpratusios akys
lyg paukščiai
apžvalgantys teritoriją
išsisklaidę ir pabaidyti
sprogstančio pumpuro
išdraskančio į gabalus
vaikystės skaičiuotes
delno linijas lenkiamus pirštus
tam davė tam davė tam davė tam da...