visos erdvės yra sienos
kurias suskaidei vinilo plokštelėmis
paleidęs paukščių boulingo taku
jose ir muzika ir gausmas ir triukšmai
apauginti vijokliais nokinančiais aiškiaregystes
tas sienas pereiti
visi garsai yra tavo balsas
kaip gyvybė ir norai alinantys vaizduotę
perimant jį kaip skeliantį kūną į siamo dvynius
nežinau kokio stiprumo sienos
pereinu jas pojūčiais ir vijoklių fonoteka
laiptais iš besisukančių vinilų tarp spektro padalų
nežinau kiek skaidrumos paklūsta tam balsui
kad girdėtųsi kaip tampa regėjimu
kai siamo dvyniai jį bando nešt į skirtingas puses
vienas kito nepalikdami