*
Tušti langų kvadratai įsispraudę,
kaip akinių seni belęšiai rėmai
į seną samanom apleistą
tuščios sodybos paslaptingą
tylą.
*
Debesys į bėgančią upelio srovę
lietaus lašais kaip kulkom šaudo,
o nendrės prisiglaudusios prie kranto virpa,
meldžias
smėliui.
*
Apskrudęs mėnuo baigia kepti,
tarsi žemaitiškas bulvinis blynas,
ant dar nespėjusio prakiurti
įkaitusio skardinio stogo –
vėjas.
*
Sugirgžda šulinio svirtis kuprota,
kaip netepti ir pažaliavę vyriai
seniai jau niekad nebevarstomų
čia kažkada senolių
vartai.
*
Net šuns sukrypusi būdos anga,
dar laukia savo šeimininko.
Tik kluone gailiai, gailiai mykia
ištirpusi diena žuvies
žvaigždyne.


Žilis van Go












