Laikini...

sūpuoja vėjas šviesą ant šakų
atrodo skliauto kupolas įlinko
kregždučių šokis —
šiluma akių
ir mes glėby viens kito pasilikim

pabūkim ten
kur sklidina šviesos
apsivynioję vėsią juostą rūko
kur dviese būtų lengva išalsuot
trapumą laiko
ir nakties —
pabūkim

nuogi
bet gimę lyriniais sparnais
spalvotais vyzdžiais pasitikti būtį
užmiršti teisti
bet išmokt atleist
apsikabinę migloje pabūkim

kur kregždžių šokis vėjo judesy
kur sielą glosto trapios laiko gėlės
dangaus stiklu nubėgsime basi
mes laikini
tačiau karštai mylėję