švelniai

¬

kur jūs  
pro debesų rėtį lietūs 
vasaros trumpo metražo sijonėlis 
už ilgakojų beržų kamienų tolsta 
jau kregždės lizdus palieka 
kaip iškęsti 
gegutė kvatojas į rudenį 
iš vėstančių medžių vienatvės 

¬

ateik
šią naktį kažkas
nuolankus
giliai manyje
  pritupia

¬¬

viskas stabilu
stalas kėdės
per šventes perstumdomos
retai indauja žvakidė
paveikslas krypstantis į dešinę
įdomu judėti palange
šešėliais už lango šliaužiančio troleibuso
gaudyti vakarais žibintų museles
žaisti  „atspėk lyja ar sninga“,
ir pati jaučiuos stabiliai
jei nepastumiu savęs sustingusios
prabudimo link