žiedlapiais iš gėlių, taip egzotiškų – gervių kaklais,
nakty, pilnatį vaiskią, jų žiedlapius vogėte,
nubarstykit jai taką nors,
kai į kartuves eis
ji mažytėm japoniško dydžio pėdutėm, juodo sabalo mėlio plaukais nuskustais, išbadytom akim, balto veido akiduobių, draiskanotais drobiniais pilkais marškiniais apsirėdžius seniai jau – prieš mėnesį, du gal... prirakinta, rūsy be šviesos, grandine ant betono grindų kaip šuva pamaitinama – aliuminis dubuo ir pilka pamazga...
pėdų dydis įtakoja žingnio ilgį :), matai, žiūrint į ataugusią barzdą, matai juk, ar tai vienos dienos barzda,
ar vienos savaitės - taip ir su ataugančiais plaukais ant galvos :)
gal ir juokauju, gal ir ne ten pataikiau... bet juk tekste nepažymėta, kad vargšei jūsų herojei prieš savaitę kažkoks niekadėjas nuskuto tuos nuostabius plaukus...
ir dar...
būdo aplinkybė žymi veiksmo ar būsenos kokybę... pas jus gi kalba eina apie pėdų dydį...
P.S.
nežinau, kodėl mačiau kaip teatrą, tą sapną (fragmentais,)/ santykis man mano-pozicija, tai aiški; bet kas tai buvo?
o gal ne kokia neištikimybė, o gal tai kokia nors žydaitė, iš antrojo pasaulinio karo?..
balta, nes alkana, plaukai juodi, net melsvi, atrodo smulki, nes išdžiūvusi, bet grakšti, laiba, pirštai laibi, žingsniukai maži ir tokia jau Pakorna-paklusni, kaip japonė...
visko gali būti (juk fašistai kardavo)
nu jo...
yra kažkas, gal ir žydaitė, (žydė)
:)
sapną tapo ne sąmonė-o pasamonė (teetrališkas nes labai jau estetiškas) --- matot Kriso Hare< :) --- nors Harė (Tarkovskio) ir nerealiai naivi - nežino, ką reiškia apgauti argumentais, deganti-per geležines duris, vis pas Kris`ą ir pas Krisą (nežino kas ta apgavystė-nereali)
Jūs, pasivadinusi ja, visiška priešuingybė ania?.. bandote apgauti, kad va tokia ir esate< o bet tačiau, išlindo yla iš maišo, tai sakote kartais užsiimate ir tokiais dalykais? kaip:
"...sufalsifikuoja emociją ir pats tiki tuo. Dar stengdamasis įvairiais argumentais apgauti skaitytoją...", --- tai ir kitam taikote?.. mhmmm.
Niu ką, Hare Kriso, pirma, čia nėra emocijos, tik vaizdo fragmentai, konstatuojami faktiškai (forma) juk tai nekuria emocijos-- beje, iš kur jūs ją traukiate?
autorius čia tik prideda savo poziciją į matytus vaizdus;
štai: "nubarstykit, nors taką
į kartuves..."
a) Vesti į kartuves-teisti ir vykdyti teismą; (niekas pats į jas neina, pasikaria-būna, bet ne kartuvėse suicidas pasišniūruoja, senovėj taip sakydavo))
b) nuskusti plaukai - bausti reiškia, o kai dar moterai nuskjusti, reiškia bausti.
c) prirakinti rūsyje, ant betono grindų - kankinti.
"neteisk kitų ir pats nebūsi teisiamas; arba: kokiu teismu teisi kitą tokiu teismu ir pats būsi teisiamas"--- o teismai tokio pobūdžio vis tik yra, ir bausmės, yra ir buvo, nors Krikščionybės religija apima didžiausią dalį žmonijos - išpažįstančių šią religiją ženkliai dominuojantis skaičius, tarp kitų, o va tas teisimas tokis - juk "Dievas kožnam teisėjas" --- štai todėl, gal į paskutinę kelionę Žemėje, lydint kūną kol gyvas, nors rekwiem uždėkit - jei ne garsu, tai spalva - Kad išeinančiosios pėdos nors žiedlapius jaustų, nors tiek...
autoriaus tik pozicija;
emocijos čia nėra, tik vaizdai, matyti, kuriuos vis tik mačiau, nei tikėdama, nei netikėdama, ir jokio dramatizmo, ir žinai, sausai mačiau, nu kaip paveikslus, jokių klyksmų, tiesiog vaizdai,
čia ir suminėjau- iš kur dabar tas emocijas trauki?.. :)
:) sielai - strecilijos? O gal - petunijos ar oleandrai? Kas tai?
Teatrališkas falšas su banalių romansų prieskoniu. Kai pats autorius sufalsifikuoja emociją ir pats tiki tuo. Dar stengdamasis įvairiais argumentais apgauti skaitytoją...
Poezijoje tai yda, ko patarčiau vengti
Ne mano bėda, bet apgauti nepavyko. O kaip jums reikšti save, jau jūsų reikalas
miniatiūrinės ir japoniškos skiriasi (kaip būdo aplinkybė) - toliau, kas liečia plaukus, tai jei nuskusi blondinę, jau po savaitės, bus vienoks vaizdas, jei nuskusi briunetę, kitoks, o jei plaukas bus juodas net melsvas kaip uzbeko :) tai vaizdas bus vėl kitas,
arbe tetukas juokauja, arbe ne į tą tinklapį pataikė :)
ne kultūros Erla, nesipjauna, o sintezė vyksta- net religijų, tikrai nesipjauna- tai reiškinys, sintezuojasi.
ir nereikia šiaip jau skaitytojuj pasakoti akstino- iš kur ėmėsi kūryba, Erla, negi nežinai :)
užtektų ir žiedlapiais... lyg juos galima būtų skirstyt į elegantiškus ar ne... nu ir to paaiškinimo, kad jie gėlių, nereikėtų... arba nurodyt tada, kokių būtent gėlių... juk ir taip aišku, kad po kojų beriami būtent jie...
japoniško dydžio keisčiau kad ir į miniatiūrines...
jei jau herojės plaukai nuskusti, tai ir turbūt ji jau ir negali būt su tais plaukais... kažkaip reiktų taisyt ir šią eilutę...
"balto veido akiduobių" irgi gan neskaniai išrodo...
tokie tad minusiukai, mano galva...
o šiaip vaizdas, aišku, yra, kaip čia jau minėjo žemiau pasisakę...
aš mačiau sapną- pabudus pati galvojau, kodėl tą paveikslą mačiau-
rūsys, grandinė, aliuminis dubenėlis, paskui eina moteris nuo kalno, tokia grakšti, kaip ta gėlė, ir plaukai jos buvo juodi, kaip mėlsvai juodi, o akys- duobės akių vietoje, kaip iš Modiljanio paveikslo, o veidas baltas baltas, o baltiniai, tokie nudremžti, siuvimas - kaip tais laikais būdavo baltiniai su kuriais moterys maudydavosi, kitaip nepadoru, va tokie; ir take tame nuo šlaito žemyn, per kurį ji ateina, į kartuves, jos arčiau, tas takas oranžiniais kaip lapais, kaip akmenimis, kažkuo, lyg nuo tų gėlių, žiedlapiais, o gal ir man taip peršasi, nes ji grakšti kaip tos gėlės, smulki kaip japonė, basos pėdos, akys meužrištos, bet nėra akių, kaip išpkautos- visiškoje tamsoje reiškia ji yra.
nežinau kodėl, bet naktiniai tie su kuriais maudosi, plaukai nuskusti, kartuvės, gal laike NEIŠTIKIMYBĖ vyrui, buvo taip; o gal tipo paleistuvė tame laike, nežinau, bet jei graži, tai ir buvo paklausa, o kai pasmerkė, tai bausmė laiko to, kartuvės;
laikas eina, ir moterys su kelnėmis vaikšto, o kažkada, tai irgi būtų buvusi bausmė.
ir galiausiai, juk kiekvienas, kuris ją darė neištikima vyrui, vogė, o gal ir ne vyrui, gal laikmetis, tai mėgavosi ja, lyg apvogė, o paskui kaip šunį (o gal kalę, juk yra ir toksai archetipasm kalės...) vien žodž sapnas - vaizdas; nežinau kodėl. gal susiksluoksniavo daug simbolių archetipų, bet labai ryškūs spalvoti fragmentai, ir viskas. tai va ir akstinas, be kilmės.
ačiū. kaip žadėjau pareašiau.
aš mačiau sapną- pabudus pati galvojau, kodėl tą paveikslą mačiau-
rūsys, grandinė, aliuminis dubenėlis, paskui eina moteris nuo kalno, tokia grakšti, kaip ta gėlė, ir plaukai jos buvo juodi, kaip mėlsvai juodi, o akys- duobės akių vietoje, kaip iš Modiljanio paveikslo, o veidas baltas baltas, o baltiniai, tokie nudremžti, siuvimas - kaip tais laikais būdavo baltiniai su kuriais moterys maudydavosi, kitaip nepadoru, va tokie; ir take tame nuo šlaito žemyn, per kurį ji ateina, į kartuves, jos arčiau, tas takas oranžiniais kaip lapais, kaip akmenimis, kažkuo, lyg nuo tų gėlių, žiedlapiais, o gal ir man taip peršasi, nes ji grakšti kaip tos gėlės, smulki kaip japonė, basos pėdos, akys meužrištos, bet nėra akių, kaip išpkautos- visiškoje tamsoje reiškia ji yra.
nežinau kodėl, bet naktiniai tie su kuriais maudosi, plaukai nuskusti, kartuvės, gal laike NEIŠTIKIMYBĖ vyrui, buvo taip; o gal tipo paleistuvė tame laike, nežinau, bet jei graži, tai ir buvo paklausa, o kai pasmerkė, tai bausmė laiko to, kartuvės;
laikas eina, ir moterys su kelnėmis vaikšto, o kažkada, tai irgi būtų buvusi bausmė.
ir galiausiai, juk kiekvienas, kuris ją darė neištikima vyrui, vogė, o gal ir ne vyrui, gal laikmetis, tai mėgavosi ja, lyg apvogė, o paskui kaip šunį (o gal kalę, juk yra ir toksai archetipasm kalės...) vien žodž sapnas - vaizdas; nežinau kodėl. gal susiksluoksniavo daug simbolių archetipų, bet labai ryškūs spalvoti fragmentai, ir viskas. tai va ir akstinas, be kilmės.
ačiū. kaip žadėjau pareašiau.