Pirštu į dangų

Bedžiau pirštu į dangų, -
pataikiau, kaip ne keista.
Vanduo ir žemė kaista, -
plius trisdešimt už lango.

Ispanišką gitarą
kompiuteris transliuoja.
Galva menus galvoja
kaip menininkui dera.

Po kiemą šlitinėja
konteinerių rausėjai.
Mintis: kažko nespėjai
negraužia, nekamuoja.

Neprivalau aš nieko.
Esu skaidrus kaip oras.
Naivus laimikio noras
su kabliuku be slieko

ištirpo, išgaravo
be širdgėlos. Kaip keista...
Save geriu kaip vaistą.
Dangus man kužda: bravo.

Šioj realybėj juda
kas drugeliu, kas tanku.
Nelyg pirštu į dangų, -
pamerkė akį Buda.

Sekmadienis be plano.
Tekėjimas be siekio.
Be nugaros ir priekio
eilėraštis šis mano.