Dvi dedikacijos

I
bijau
sugadinti
tobulą rūbą –
nuotaika gyvena
              puslapiuose

                        skaitau
      ir negaliu suprasti
              nuodėmingojo
                      švelnumo

          bijau prisipažint –
                          tylėsiu

        vasara išskleidusi
                      sparnus

  žiūriu į nuotrauką –
        suvirpa kūnas
    popieriuje –
    skaisti
tyla


II

          išsūpuok
        savo sūpynėmis –
    norėčiau pasijusti jaunu vyru

  išbučiuok
išglamonėki
prisirpusios vyšnaitės
lūpomis

nebūk
tokia griežta –

  tau tinka akmenukų vėrinys

  nuo žvilgsnio
    ir
      akių gelmės –

        apsvaigęs
            liepos
              vėjas