skyrėsi žemė ketindama mus praryti
kad garmėdami nudažytume prarajos sienas
kaip krentančios žvaigždės atrodytume
duotų lygiai tiek laiko kad spėtume
prisiminti ar atrasti maldas
šėšėlių kuždesius ramybę
viskas kas trunka akimirką
iš tikro trunka gyvenimą
tiesa savo mąsteliais
miego lakusis smėlis
ir bandymas ištrūkti
grumtynės su savo kūno sunkiu
išsiropojimas
skruzdėm per nugarą
apsigobęs svetimų šalių vėliavom
bandau sušilti visas permirkęs
nuo lėkimo
namai sugriauti
paimu už rankos ją
išeinam kurti
projektuoti
pabusti