Be pavadinimo - tiesiog...

Už lango snyguriuoja.

Aptingęs rytas žiovauja.
Durų rankena atsigręžusi į lauko sieną, apaugusi oksidų varvekliais.
Raktas kažkurioje kišenėje, arba ant vinies.
Atsiveria atminties blokas - žaidžia formomis ir spalvomis.

Už lango kosteli kaimynas, rūkydamas pigias stiprias kontrobandines cigaretes.
Dūmai leidžiasi ant apsnigto šaligatvio - pėdos vinguriuoja tolyn.
Galva sukasi ir ūžia it dvimotorio lėktuvo variklis,
planiruoja tarp dviejų prisirpusių sniego debesų.

Įsiklausau:
krankia varnas,
                kaimynė iš bakelio nuleidžia vandenį,
                                    kažkur kažkas trinkteli mašinos dureles...

Prieš akis paveikslas,
jame nutapyta  pagyvenusi moteris juodais drabužiais.
Ranka nevalingai sugniaužta.
Veide - nuovargis ir liūdesys.

Nežinau kur padėjau raktą?
                                    Užmiršau.
Vakaro gaisai įsmuko į sanarius.
Atrakinu save tik tada, kai galbūt ten tūni velniukas.
                                                        Angelai  paliko žemę.

Dabar tai - it gulbės šokis prieš medžioklio šūvį.
Pasipila plunksnos, pakrinka mastymas.
Akyse sublizga sintetinė ašara
su elektroniniu užraktu.