Rasa žibėjo, kaip rasa žibėjo!
Kai tėvas dalgį ant pečių uždėjęs
Ankstyvą rūką nušienaut išėjo.
Jo moteris, vaikai sapnus sapnavo,
O tėvo dalgis skalsą pranašavo –
Bus pašaro karvutei, šeimai – pieno.
Ir krito ryto rūkas, žiedai ne vienas!
Pakilus saulei tėvas rinko puokštę
Laukų gėlynų mamai... Ir vaikystėj uostėm
Kaip kvepia meile pievos, tėvo rankos.
Žydėjo mamai akys – be galo brangūs
Du žmonės mums, mažiems, šypsojos.
Rasa žibėjo, kaip rasa žibėjo!
Kai tėvas dalgį ant pečių uždėjęs,
Žvaigždes šienavo – jos krito, krito, krito
Žolėm, gėlėm, saulėtekiais kas rytą...
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2018-06-04 00:06
labai jautrus eil., truputuką ritmas dviejose vietose gerintinas: Ir krito ryto rūkas, žiedai ne vienas! - prieš žiedai prašosi įterpiamas vienas skiemuo, pvz. "ir" arba "o":Ir krito ryto rūkas, ir žiedai ne vienas! Žvaigždes šienavo – jos krito, krito, krito, - tas pats, trūksta vieno skiemens, pvz. Žvaigždes šienavo – jos tik krito, krito, krito 4
:
2018-06-03 18:22
Gražiai ir nuoširdžiai. 5
2018-06-03 15:47
Jaudinantys žodžiai, mintys... auksas - ir pelenuose žiba:
,,...Rasa žibėjo, kaip rasa žibėjo! ..."
Sėkmės kūryboje!
2018-06-03 14:07
Šaunus eilėraštukas.
2018-06-03 12:37
Ne, Pranai, apginu kiekvieną žodį, nes tie vaizdiniai - išnešioti širdukėje:)
2018-06-03 11:17
Gerokai pertemptas, bet... bet su tokia meile, o šiandien dar ir birželio pirmas sekmadienis 5.
2018-06-02 19:47
Gerai parašyta, nors trečio posmelio pirma eilutė čia skamba tarytum kliuvinys kelionėje po šį vaizdą.
2018-06-02 16:29
Tikroviškas vaizdas.
Nuoširdu.
Reiktų redagavimo.
4
2018-06-02 15:07
Rasa žibėjo, kaip rasa žibėjo!..
Kai Tėvas dalgį ant pečių uždėjęs
Ankstyvą rūko nušienaut išėjo.
Jo moteris, vaikai medų sapnavo,
kai Tėvo dalgis skalsą pranašavo –
Bus pašaro karvutei, šeimai – pieno.
Ir krito ryto rūkas ir žiedai... ne vienas.
Pakilus saulei Tėvas rinko puokštę
Laukų gėlynų – Mamai... Ir vaikystėj uostėm,
Kaip kvepia meile pievos, tėvo rankos.
Žydėjo MamOS akys. Ir taip brangūs
Du žmonės mums – mažiems, šypsojosi.
Rasa žibėjo, kaip tada rasa žibėjo!
Kai Tėvas dalgį ant pečių uždėjęs,
Žvaigždes šienavo, o jos krito, krito, krito...
Žolėm, gėlėm, saulėtekiais kas rytą.
Eleonora,
aš tau 20 duočiau už tokias mintis apie Tėvą.
Nepyk, man taip patiko, kad persidariau savaip.
Neužsigauk, labai gražu, labai...
2018-06-02 15:05
šiltų prisiminimų pynė... Gal taip galima pavadinti suabsoliutintą pozityvizmą
2018-06-02 11:58
Primena "ant tėvo dalgio ašmenų" iš pageidavimų koncerto. 2.5
(Late, baidykle, naudok lietuviškas raides, o ir išvis derėtų tau patylėti, šiukšlintoja, jei gėdos turi)
2018-06-02 11:21
Ir kiek jūs jį perdarinėsite savais negrabumais?
2018-06-02 11:20
Net neįdomu kam, o tarsi tavo tēvas Paulius Širvys ar ne visai?
2018-06-02 10:26
labai gražu...5
2018-06-02 10:22
šiše tu šiše - eilės a.a. Tėvui. Tau to nesuprasti - pasigavai „momenėlį“ ir džiaugies, ane?
2018-06-02 10:07
Vėl nepavyko arba pavyko kaip tictac_it ui rezignuojant nesąmones.