Šapyrose

lelijų rapyros sminga tvenkinin
žalios lapų gardos tvenkinio salelės
tvenkinio krante rami žvejo nugara
ar gali būt Šapirų pievose karosų
va kiek prigaudžiau rinkis du didžiausius
ir skuba  dilgėlynan už žydinčio alyvų krūmo
sunkti bulvių

kitą gegužio vakarą jau beveik naktį
visai naktį
medžių stotai stiebias į dangų
kamienų stipinai lenkia lajų lankus
išsišaunu strėle į žiburiuojančią karietą

dardu pakalnėn Grįžulo ratais
per visas Šapyras per du tūkstančius klevų
kedrų maumedžių liepų beržų ąžuolų kaštonų
jie mane augino
lygiai dvyliktą tvenkiny blyksteli auksinė žuvelė
ir vėl gelmėn
nespėju pasakyt
nespėju pasakyt dviejų norų