Tu - iš kito pasaulio:
iš to, kur nėra
sentimentų,
kur skambėdamas dūžta lietus
į tamsėjantį
plentą,
kur tušti aviliai,
o sodai - bevaisiai,
kur gėlės - netikros,
kur meluojantys veidrodžiai
atvaizdą tavo parodo
per rožinį stiklą - - -
Ar suprasi dabar,
kad atgal
tau sugrįžti nelemta,
kai žiūri į vaikelį,
vaivorykštėn
tiesiantį ranką?
Ar pajusi tą - savo
ir mažo žmogelio
didelį norą gyventi?
- - - ne - - - - - - - -
- - - - - ži - - - - - -
- - - - - - - nai - - -
... tik skubėdamas
dūžta lietus
į pavargusį plentą - - -