kai jūra

lyja ir jūra pakyla
skleidžiasi lietsargiu    
laivas lengvas lyg debesis
plaukia į mano žvilgsnį
spindulio lynu perkerta
taką ramybės
 
dairytis kaip šoka delfinai
kai piešia ore nenusakomas linijas
besisukančius keistus sakinius
nepažinius kaip srūvanti nuojauta
kur keičiasi laiko tėkmė
kur mes

susilieja garse tik oras
tyliai plaukia ratu aplink mus
šnabždesiais
sugeria garso ratus tavo akys 
virpa balso aiškumas
garso takelyje vėjas iš lūpų

kai atsikeli nuo smėlio
muzika tyla delfinai stingsta 
įkvėpę stygų skambesio 
o laivas grįžta į debesį
per spindesį tavo kalbėjimo pauzės
bežadės bangos liudijimą
dūžtant muzikai