ji nežinojo kiek metų laikų
reikia išlaukti
kad galėtų pasakyti
kaip atrodo pienių žiedai
ant sniego
rytais pasitikdavo saulę
nesvarbu
ar sniegas žibėdavo
ar žolėje čirkšdavo žiogai
vakarais ilgai žiūrėdavo į dangų
kol pradėdavo svaigti galva
o žvaigždės
į ją pažiūrėjusios
alpdavo ir krisdavo
į plaukus ir akis
ji nežinojo kiek reikia išsemti
ežero vandens
kad surastų pažadėtą akmenį
tik sėmė ir sėmė
ji nesuprato
kad nereikėjo nieko daugiau
tik vieno
tylą sudraskančio
žodžio