žvilga vandens paviršiai
pučiasi aš nuo norų
jie kaip uogienė širšei
kaip kūriniai iš oro
kasosi galvą vienas
jausmas kad laimės trūksta
savosios spaudžia sienos
tik cigaretė rūksta
kapsi vanduo iš čiaupo
norai užpuola bitėm
pinigas nesitaupo
ir sveikata ne itin
tu jam sakyk laikykis
myliu ištark į ausį
aš patikėk kaip sykis
skambinti tau ruošiausi
hmm suniurnės jis niūriai
bet pralinksmės truputį
vėjas baltajai burei
tikslas tikresnis būti
būti savim pirmiausia
dobilu ryto pievoj
veidą rasa nuprausia
atsuka gaivų Dievui