dalintis išmokome duona
tik kada išmoksime
vienas kitu?
jau jaučiu po nagais
ir po oda prasiskverbia
noras prapult
ir taip noris išbėgus
sušukti į tuštumą
sielą paleist atitrūkt
girias žmogus
pavasarį jaukų atradęs
tik niekaip neatranda
savęs tarp kitų
kaip monetos
fontane sutūpusios
barškam dažnai apie nieką
taip ir kaupias medus
prisidengdamas metais
meluoja jog vis dar jauni
kiekvienas sidabras brangus
nesvarbu tai metalas
ar plaukas
ant piršto boružė
sieloj lietus
nusinešė dar vieną dieną
plaukia laivai okeanais
per audrą kaip mes
plaukiame vienas kitu