0+0 lygu 0

saulėgrąža ilsis
ant stalo
mirtis
neskausminga
kai akys
vis vilgo
greitai praeisiantį
gyvenimą jos
visos natos tos pačios
kaip ir žmogaus
dulkėse
dulkėmis
virs
ir taip nejučia
suskrajos
kaip žiedlapis
kritęs nuo stalo
tada tik laikas
žiūrės ir kvatos
iš trupučio
trupiniui
sielos pakako
ir ją
aš
paimsiu
nes po daugelio
metų tavęs nieks
tikrai nežinos
taip ir šypsomės
vienas kitam
nepažįstam
pažįstam
koks skirtumas
kaip prieskoniai
į sriubą
subyram
tik tam kad
kažkam pakvatot