Kitadienis

Kitadienis.
Kaip gera.
Ateinu retkarčiais pas
tave į tavo planetą.
Nuspiriu nuo tako
besimėtančius kaulus.
Kraujo baloje matau
raukšlių išvagotą
savo veidą. 
Nieko nereginčias akis.
Atidengiu krūtinę.
Leidžiu širdžiai
pajusti rudens gaivą.
Mąstau apie mus.
Ir mūsų negimusius vaikus. 
Noriu, kad tu dar kartą
numirtum ir grįžtum
bent trumpam pas mane.
Noriu.
Kiek daug visko
telpa į šį žodį.
Mūsų kankinamai
ilgos bemiegės naktys.
Įžeidinėjimai ir juokas.
Aštrūs kaip peiliai dantys,
smingantys į intymiausias
kūno vietas.
Baisus troškulys išaušus
ir neapykanta akyse.
Kiek daug žmogus gali
neapkęsti ir mylėti kartu.
Uždegu žvakelę ir nueinu.
Man iš paskos atskrieja
tavo mestas paminklinis
akmuo ir prispaudžia
mane prie grunto.
Aš amžiams
pasilieku tavo
orbitoje.