Sustoki, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia.
Ryte suskaudus,
Dieną skauda,
O vakare – labiausia.
Pats sau, kaip sakoma – kryželis.
O štai girdi: norėčiau dar pabūti,
Kad ir ... kokiu esu.
Vadinasi, man laisvė nelabai svarbu.
Žvangu kaip caro Lukiškės grandinėmis
Bet vis dėlto....
Sustoki, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia.
Jau ir naktis išmoko manimi skaudėti,
Bet kai eilėraštis ateina,
Ar reikia dar geriau?
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai.
Plačiau...
2013-01-17 16:35
"Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia"
...
Man trūksta žodžių. Trumpai, genialiai, paprastai... o visa tai gražu.
Patiko :)
Sėkmės, sveikatos, stiprybės ir įkvėpimo!! Džiuginkite mus savo eilėraščiais ;))
2013-01-17 15:49
Stiprus:)
2013-01-13 21:30
Patinka Jus skaityti. Gražu.
2013-01-13 20:13
Prasiveržia giliai paslėptas jausmas ir ateina eilėraščiu. Gražu
2013-01-13 18:00
Pranai, į sveikatą:) Labai nuoširdu..........
2013-01-13 16:56
Kad dar daug jų ateitų, Pranai. BŪk drūtas :)
2013-01-13 15:04
"Bet kai eilėraštis ateina,
Ar reikia dar geriau?"
Puiku!!!
2013-01-13 13:34
Ai, be pusės litro nesuprasi, kodėl taip atsitinka, kaip atsitinka. Matyt, kad: šiandiena ČIA, o ryt jau TEN.
Būk drūtas!
2013-01-13 12:20
Bet tai kodėl užsiciklini ant vakaro, jei kaip pats sakai "labiausia"?
2013-01-13 12:02
Pradžia ir pabaiga, mano žila galva - gera.
2013-01-13 11:14
Per kančias gimstanti kūryba - gražu. Verta net grandinėmis pažvanginti (:
2013-01-13 10:23
Jau naktis išmokė
manimi skaudėti -
užmiršusi save...
Eilėraščiai ateina -
reikia paspausti plunksną
ir aprašyti - Tėviškės grožį
dar geriau.
2013-01-13 09:55
Tas klausimas gale... Po skaudeti užbaigčiau, bet autoriui geriau matyt. O Visgi labai gražiai kuždat.
2013-01-13 09:12
Sustoki, Vakare,
Juk ne akimirkos prašau,
Kuri į Rojų kelia.
Jau ir naktis išmoko manimi skaudėti
Skausmas poezija, poezijos skauduliai, aplenkiantys laiką.