Žilis van GoJuodulio properšoje žiopčioja lapai —
dantimis griežia aptirpęs sniegas slidžiame kelio paviršiuje.
Neklausinėki manęs, kas juo eina, išeina, prisikelia paklausti:
- Kas ten aukštai?
Nutūpk, juodas strazde,
nutūpk ant mano vynvyčio —
gal dar liko rudenio kekėse uogų...
Vėjo šokis išgairino veidą, įlindo į smegenis — sunku išsivaduoti —
pilkas akmuo slegia pečius kas šiandieną negrįžo:
- Paliko?
Nutūpk, juodas strazde, nutūpk ir išleski mane.
Mano juoduliui - ne eilėraščiui - plunksnos reikia
duonos trupiniams ant stalo surinkti.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2012-12-28 09:44
Blogas komentaras Rodyti?
2013-10-25 15:46
Čia gražiausiai tinka ŽILIO UNIVERSALUSIS komentaras:
„Daug visko, o bendros minties ir neišryškinot.“ Blogas komentaras Rodyti?
2013-01-08 09:40
dantimis griežia sniegas vaizdingai ir taikliai pastebėta... bet visumoje geras visas...
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-31 17:13
LR radijo fonduose yra pavyzdys, kaip skaitomos strazdo giesmės iš devynioliktojo amžiaus. Nesvarbu, kad strazdas čia juodasis, visgi strazdas. Iškart imsiu ir palyginsiu abu paukščius.
Natūraliam ano strazdo giedojimui, šis niekaip negali prilygti. Kalba čia nėra laisva, bet dirbtina. Klausimai panašiai naivūs tiek ano strazdelio, tiek šio, bet tas ankstesnysis bent klausinėja į temą. Šis ne į temą, o ir klausimai nei dainai, nei poezijai nėra tinkami. Juodumas, beje vėliau kažkodėl tampantis ir pilkumu, kartojamas ištisai, pati atmosfera neperteikiama niekaip. Keletas juodųjų perlų. Vėjo šokis išgairino veidą, įlindo į smegenis — sunku išsivaduoti — matau kaip autorius atsidaręs kiaušą prašo vėją palikti jo smegenis. Neklausinėki manęs, kas juo eina, išeina, prisikelia paklausti: – ar tokio banalumo tekstui kalbėti prisikėlimo temomis. Geriau būtų pasikelia, pakyla ar kitaip. Prisikėlimą kol kas palik ramybėje. Pabaiga eiliuko yra labai taikli. Trupinius reikia surinkti arba palikti ramybėje, matant kad poetiška duona yra per stiprus maistas. Kaip ir neradau čia poezijos. Visa tai skaityta ir kur kas vertesniuose dėmesio tekstuose. Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-31 14:09
Kiekviename grožyje yra ir juodo darbo.
Su šviesiais ateinančiais, ir džiuginančiais. Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-29 00:55
Be reikalo paaiškinimai - "ne eilėraščiui".
Panašu, šakės bus strazdui, visas sueis plunksnoms. Jei rimtai - geros eilės. Šį kartą tikrai vykusios. Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-28 20:47
Va va, menininkams tik duonos trupiniai ant stalo...O šiaip savotiškas atlydžio vaizdelis...pesimistiškas...matyt, niūrios žiemos įtakotas.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-28 15:58
Geliantis. Skausmas priverčia kviesti strazdą (tarsi pačią mirtį), kad panaikintų skaudulį.
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-28 14:42
Tarp saldžiai baltų šventinių pusnų tie juoduliai visai vietoje buvo. Išsireiškimai įtaigūs, nuotaika perteikta. Strazdo pasirinkimas taip pat įdomus - juodas, bet vis tik giesmininkas. 4+
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-28 13:21
ne iš tų kūrinių kuriuos norėtum skaityti vėl ir vėl. 3.5
Blogas komentaras Rodyti?
2012-12-28 10:07
Mano juoduliui, ne eilėraščiui, plunksnos reikia, o duonos trupiniams ant stalo surinkti. Graži mintis,puikus darbas, jokių priekaištų negalėčiau išsakyti. |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |