Heroinas

Knygos apie narkotikus ir narkomanus išpopuliarėjo kartu su pačios narkomanijos paplitimu. Prieš dešimtį metų tik nedaugelis Lietuvoje galėjo „pasigirti” pažįstamais narkomanais. O šiandien? Jie visur — laiptinėj, mokyklos suole, direktoriaus kabinete.

Ši knyga - eilinis bandymas įteigti tėvams, kad drastiškos bausmės - anaiptol ne geriausias būdas sudrausminti savo nepilnamečius vaikus. Iš kitos pusės - tiems vaikučiams parodoma, kur jie gali atsidurti, jei bandys bėgti iš namų. Perspektyvos, patikėkit manim, ne kažin kokios. Netikit - galit paskaityti patys.

Visgi, tai nėra dokumentinė knyga, paremta autentiškais faktais. Ir tai yra, mano manymu, akivaizdus jos minusas. Pasakėlių apie narkomanus prisiklausėm iki soties. Net vaikai tikriausiai nebegąsdinami baubais, gyvenančiais pintoje, o detoksikacijos lomkėmis.

Tik faktai būna veiksmingi, jei iš tikrųjų norime kažką pakeisti. O tai - tiesiog vidutinio meninio lygio knygelė apie paauglių nuotykius pabėgus iš namų. Ir narkotikai - tik vienas sudedamųjų elementų.

Paimkime dvi kultines knygas — Salingerio „Rugiuose prie bedugnės”, Welsho „Traukinių žymėjimą” — smarkiai suplakime, atmeskime viską, kas geriausia — originalų slangą, ištobulintą stilių — ir gausime „Heroiną”. Subproduktą vaikams.