Heroinas

Britų rašytojo M. Burgess (g. 1954) romanas „Heroinas“ pasaulį išvydo 1996 – aisiais. Pirmasis knygos leidimas Lietuvoje pasirodė 2002 m., o antrasis – 2005 m. Drąsiai galime „Heroiną“ pavadinti bestseleriu, nes už jį autoriui buvo įteiktas Carnegie medalis ir „Guardian“ vaikų literatūros prizas. Pastaraisiais metais tai viena skaitomiausių paauglių knygų tiek Europoje, tiek Amerikoje. Šis romanas jau išverstas į 28 kalbas, pagal jį 1999 metais sukurtas filmas (rež. Ted Schilinger), rašomos pjesės, statomi spektakliai.

Iš viso M. Burgess per penkiolika rašymo metų išleido devyniolika knygų, iš kurių ne tik „Heroinas“, bet dar keturios didelio populiarumo sulaukusios knygos noriai skaitomos Lietuvoje: „Darant tai“ (2004), „Ledi. Kalės gyvenimas“ (2005), „Eiprilės meilė“ (2005) ir „Mėjos angelas“ (2006). Šios knygos panašios (juk kiekvienas rašytojas turi savąjį stilių), bet kartu ir labai skirtingos, turinčios vis kitą moralą.

„Heroinas“ – tai paauglių porelės – Taro ir Džemos – pabėgimo, meilės ir maišto istorija. Taras palieka namus ir išvyksta į Bristolį dėl geriančių tėvų bei smurto, o Džema – dėl Taro ir, pasak jos, per daug griežtų tėvų. Veiksmas vyksta devintojo dešimtmečio pradžioje Didžiojoje Britanijoje.

„Tai nėra dokumentinė knyga ar tikrais faktais paremta istorija. Tačiau kiekvienas žodis teisingas“, - teigia autorius „Heroino“ pratarmėje ir tikrai nesuklysta.

Iš skaitytojų komentarų galima išskirti tris pagrindinius M. Burgess rašymo bruožus. Vienas jų - tai realybės reflektavimas, t.y. realistiškumas. Daugelis pamini tai, jog situacijos pateikiamos labai tikroviškai ir įtikinamai, problemų sprendimų būdai bei veikėjų poelgiai atrodo suvokiami ir pateisinami. Dažnas vaikinas ar mergina šioje knygoje randa dalį savęs, tapatina tam tikrus įvykius su savo gyvenimu.

Antrasis bruožas, sužavėjęs skaitytojus, – tai didaktiškumas. Turbūt pagalvojote, ką gi galėtų sužavėti moralizavimas. Būtent čia ir glūdi didžioji paslaptis – kitokia (paslėpta) didaktika. Knygoje nėra nė vienos tiesioginės frazės prieš narkotikų vartojimą ar bėgimą iš namų. Visa tai pateikiama kartu su gyvenimiškomis situacijomis, veikėjų klaidomis ir jų pasekmėmis. Toks didaktiškumas veiksmingesnis už tiesioginį moralizavimą, nes yra žmonių, kuriems „Heroinas“ turėjo įtakos ar net pakeitė jų gyvenimą. Pavyzdžiui, viena mergina nusprendė studijuoti psichologiją, tapo socialine darbuotoja ir gydė narkomanus; kita paauglė perskaičiusi šį romaną atsikratė priklausomybės nuo narkotikų; dar vienai merginai, besigydančiai reabilitacijos centre, „Heroinas“ tapo antrąja knyga po Biblijos. Kitiems skaitytojams romanas padėjo suprasti žmones, vartojančius ar vartojusius narkotikus, nulėmė jų apsisprendimą niekada to nedaryti ar tiesiog paliko didžiulį įspūdį. Galbūt kada nors ši knyga taps narkomanų išsigelbėjimo šventuoju raštu.

Dar vienas skaitytojų vertinamas M. Burgess bruožas – rašymo forma. Autoriaus knygose „Heroinas“ ir „Darant tai“ kiekviename skyriuje pirmuoju asmeniu kalba vis kitas veikėjas. Taip galima geriau nusipiešti veikėjų literatūrinius portretus, juos pažinti, suvokti kiekvieno savitumą, individualumą bei požiūrį į aplinką.

Tai tik gerieji knygos bruožai, tačiau net ir bestseleriai turi trūkumų. Kiekvienas skaitytojas daugiau ar mažiau vertina skirtingo pobūdžio knygas, žiūri į jas iš savo perspektyvos. Yra žmonių, kuriems „Heroinas“ nieko verta, tuščia, nuobodi, tik apie gyvenimo blogąsias puses kalbanti knyga, dvelkianti dokumentika. Neturime teisės smerkti jų už tokį požiūrį, tačiau galima daryti prielaidą, jog tie žmonės nėra susidūrę su narkotikų tema realiame gyvenime, nėra susimąstę apie tai, ką išgyvena tie, kuriems „Heroinas“ tarsi dienoraštis...

Dalis skaitytojų rašo, jog pradėjo skaityti knygą ir negalėjo nuo jos atsitraukti. Mano manymu, tai rodo jų nebrandumą, paviršutinišką požiūrį, nes gerą, tikrai daug reiškiantį, įdomų romaną skaitome kuo lėčiau, vis sugrįždami atgal, atrasdami kažką naujo, norėdami, kad niekada nereikėtų užversti paskutinio puslapio.

Dauguma tėvų ar mokytojų į M. Burgess knygas žiūri gan skeptiškai dėl per didelio atvirumo. Autorius daugiausiai rašo apie narkotikus, seksą ir smurtą. Suaugusieji mano, kad tai netinkamos temos paaugliams, tačiau, pripažinkime, tai jiems nėra nauja ir daugelį paveikia teigiamai, o ne atvirkščiai.

„Heroinas“ – tai knyga, skirta paaugliams, nesuprantantiems tėvų, tėvams, nesuprantantiems vaikų, tiems, kas tiki, jog knygos gali nulemti jų ateitį, padėti apsispręsti, bei visiems, kurie vartoja, vartojo ar galbūt kada nors vartotų narkotikus, jei neperskaitytų šio romano.

Jis tinkamas skaityti bet kokiu paros metu ir bet kokioje vietoje. Tai – puiki knyga.