Galima džiaugtis žmogui, jei šis po dienos darbų turi tikslą ir norą sugrįžti namo - ar su vaikais pabūti, ar dėl šeimininkės paruošto valgio. Kiti grįžę kaipmat puola prie televizoriaus pultelio, o gal miegoti, tačiau namų židinin skubėti dėl knygos - nedažnai sutinkamas atvejis.
Vis dėlto troškimas išnarplioti simboliškąjį „Da Vinčio kodą“ ir bus dažnam vienintelis tikslas, ėmus skaityti šią Dan‘o Browno knygą.
Apie „Da Vinčio kodą“, kurio kuriamoje holivudinėje ekranizacijoje dėl pagrindinio vaidmens varžosi kino žvaigždės Russell‘as Crowe, George‘as Clooney, Tomas Hanksas bei Hugh Jackmanas, kalbėti originaliai būtų bergždžias reikalas. Tad pasistengsiu užsiminti apie tai, kas buvo mažiau girdėta, ir kaip knyga paveikė mane, eilinį skaitytoją, šiuo atveju, - dar ir recenzentą.
Visiškai nenorėdamas taukšti apie išmoningai suregztą siužeto audinį, kurį, be abejonės, godžiai matuosis kiekvienas, atvertęs „Da Vinčio kodą“, paliesiu amžių amžius nekvestionuotą Bažnyčios temą.
Reformacijos sumaišty išrėkta Bažnyčios kritika šiandien įgauna šmeižikiškas formas - galėtume atsiminti kad ir didžiausio šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijas šia tema, kai duomenų nepagrindžiant patikimais šaltiniais teigta, jog „kunigų seminarijos yra kunigų, busimų pedofilų, kalvė“ (L. Lavaste. Kunigų nuodėmės - už tylos ir melo sienų // Lietuvos rytas. Nr. 143, 2003-06-21).
D. Brownas šmeižikiško žargono nesiima, bet puslapis po puslapio kviečia mus atsisukti nuo altoriaus ir pažvelgti į prarastuosius pagonybės simbolius, o, paneigdamas Bažnyčios „suverenitetą“ į mūsų dvasią, nebyliai siūlo garbingiausiu pripažinti mūsų protėvių tikrąjį tikėjimą, kaip kad filosofas Žanas Ž. Ruso anuomet kvietė atsigręžti į gamtą. Galbūt net ne tikėjimą, o visavertį, harmoningą gyvenimą, kuriame savo dvasios reikalus gali pats tvarkyti kaip tinkamas: „Bažnyčiai neturėtų būti leista mums aiškinti, kokias nuostatas privalome turėti, o kokių ne“ (psl. 202).
Su pagarba aprašinėdamas ir aiškindamas galybę pagoniškų simbolių, autorius sako: „Ankstyvajai Bažnyčiai atrodė (...), jog žmonijai įprastas seksas, kaip tiesioginio bendravimo su Dievu forma, kelia rimtą grėsmę katalikų galybės pamatams. Bažnyčiai grėsė atstumtojo vaidmuo, nors šioji teigė esanti vienintelis kelias į Dievą. Dėl akivaizdžių priežasčių Bažnyčia ėmė aktyviai darbuotis pradėdama demonizuoti seksą ir skelbdama lytinius santykius bjauriu ir nuodėmingu aktu.“ (psl. 254), ir, nenorėdamas nutraukti logiškos, grandinės dar priduria, kad kitos didžiosios religijos pasielgė taip pat.
Panašių „tikrosios“ Krikščionybės ir Jėzaus Kristaus istorijos įrodymų knygoje - sočiai.
Žinoma, negalima atmesti Bažnyčios, kaip kultūros pamatų klojėjos ir tautos vienytojos vaidmens, tačiau D. Brownas mums puse lūpų perša neatrastą ir prarastą alternatyvą - o ar pasaulis nebūtų gražesnis be Bažnyčios?! Rydamas knygos eilutes dėl smagumo iškėliau ir kelias hipotezes šia tema, kaip pavyzdžiui, „Bažnyčia - tai klasikinė diktatūra“ (atsiminęs, kaip vaikystėje buvau verčiamas poteriauti ir keliaklupsčiauti prie klausyklos, manau, kad tai netgi būtų galima įrodyti), arba, dar gražiau – „Homoseksualizmą lėmė Krikščionybės buvimas“.
Stop! Negi grįžtame prie šmeižto sąvokos? Sutinku, kad interneto vartai „www.rasyk.lt“ yra visuomenės informavimo priemonė, tačiau recenzija - tai nuomonės žanras, ir, skirtingai nei persūdė L. Lavaste savo publikacijose, manęs šmeižtu, dėl kurio šiaip traukiama baudžiamojon atsakomybėn, kaltinti nederėtų. Vis dėlto D. Browno subjektyviai atrinkti ir savaip interpretuoti faktai privertė mane darsyk susimąstyti apie religiją, ir mano nuogąstavimai dar labiau sustiprino paties laisvamaniškus (nepainioti su ateistiškais) įsitikinimus, kaip kad savo laiku dėl krikščioniško dievo buvimo abejoti privertė susipažinimas su astronomo Mikalojaus Koperniko biografija.
Trumpam nukrypkime nuo Bažnyčios temos, ir leiskite užsiminti apie neatleistinas papraščiausios korektūros klaidas kūrinyje, kuris „New York“ populiariausių knygų sąraše išsilaikė 20 mėnesių, o mūsų „Vagos“ knygynuose šiuo metu yra perkamiausias. Štai leidyklos „Jotema“ išleistoje knygoje be dažnokai pasitaikančių praleistų raidžių ar netaisyklingai suderintų linksnių, galima aptikti ir tokį apsileidimą, išspausdintą didžiosiomis raidėmis: „DAIMLER... ROLLS-ROYCE... ASTIN MARTIN... POSCHE...“ (psl. 231). Iš tikrųjų pastarųjų dviejų automobilių gamintojų pavadinimai visuotinai ir nuo seno rašomi „Aston Martin“ bei „Porsche“.
Tačiau mažne labiausiai stebina pasitaikančios netikslaus, netgi klaidinančio vertimo apraiškos. Štai itin svarbią vieno kodo eilutę
„You seek the orb that ought be on his tomb“, leidėjai išvertė į frazę: „Ieškoti reikia kapo puošmenos“. Vadovaujantis šia mįsle plėtojamas tolesnis siužetas, tačiau mane stebino faktas, kad veikėjai ieško kaži kokio „rutulio“. Vėliau išsiaiškinau, kad angliškai „orb“ pirmiausia reiškia „rutulį“, šis žodis taip pat verčiamas ir kaip „karaliaus puošmena“. Taigi vertėja mums pasiūlė ieškoti „puošmenos“, nors knygos charakteriai erzinančiai žvalgėsi savo „rutulio“. Tai nedovanotinas klaidinimas.
Klysti žmogiška, na, o nekreipiantieji dėmesio į pasitaikančius netikslumus būtinai šioje knygoje pritaikys kažką sau: buhalterė susižavės Fibonačio seka, menininkas kaipmat puls ieškoti, kur gautų žvilgtelti į L. da Vinčio „Paskutinę vakarienę“, biologas liks pakerėtas skaičiaus fi, laisvamanis kasdieniame gyvenime ieškos tobulų penkiakampių, istorikas - nepaneigtina - suabejos savo profesijos neginčytinumu, akušerė gimdyvės įsčias netikėtai gali pavadinti „rože“, feministė, galimas daiktas, mels Marijos Magdalietės sugrįžimo, o tūlas spragėsių kramsnotojas sutiks, kad „Da Vinčio kodas“ - neprastas „Holivudo“ trileris popieriniu formatu. Tiesa, dar lieka dvasininkai. Neabejoju, kad kai kuriems jų gali kilti mintis sekti libaniškuoju pavyzdžiu: Libane, pasipiktinus visai šios šalies katalikų bendruomenei, knyga buvo išimta iš knygynų lentynų Visuotinio saugumo departamento įsakymu.
2008-11-06 23:01
Įdomios informacijos apie religiją??? Kaip tau pavyko atskirti nusišnekėjumis (o jų daug), nuo faktų, kurie būtų galimi?
2007-12-30 12:47
Filmas "Da Vincio Kodas" daug idomesnis nei knyga... ;]] Knyga nuobodu skaityt, greit pabosta. O va filma ziurejau ir net nepastebejau kaip greitai pasibaige. Patiko ;]
2007-05-07 16:19
Ši knyga patiko tik dėl įdomios informacijos apie religiją. o veikėjai ir siužetas pasirodė šiek tiek nuobodoki.
6/10
2007-04-30 15:10
„Homoseksualizmą lėmė Krikščionybės buvimas“ va su sia hipoteze niekaip nesutinku, matyt mazai skaitet ar domejotes senoves graikija, tiksliau jos literatura.
2006-11-03 17:27
žmonės turi teisę mąstyt. taigi, bet mąstyt jie galėtų ir perskaitę "šuns širdį", "Don Kichotą" pagaliau, nebūtinas tam BRrrrrraunas ar alchemikas.
prisigert gali nuo 9,5 ir nuo kalvadoso, bet ar pats faktas svarbiausia?
2006-10-24 20:48
idėjos gal vogtos, gan didelis kiekis fantastikos, bet yra ir gerų dalykų - po tokio pardavimų kiekio, beveik kiekvienas perskaitęs pagaliau pasuko smegeninę, prieš tradiciškai kalbant "tėve mūsų", - gal to visai nereikia, gal tai nieko MAN nereiškia?
knyga yra aukso lobyne vien dėl to, kad žmonės turi teisę mąstyti.
2006-09-22 11:05
"Ar niekam neįdomu, kodėl dėl šios knygos visame pasaulyje vyksta tokios diskusijos? ". visiškai ne. o žn kodėl ją visi skaito lietuvoj? nes "visame pasaulyje vyksta tokios diskusijos".
tfu
2006-04-28 05:13
Ar niekam neįdomu, kodėl dėl šios knygos visame pasaulyje vyksta tokios diskusijos?
Man asmeniškai įdomi ne kiek knyga, kiek jos poveikis žmonėms. Knyga sukėlė diskusijas - ir tai yra labai daug. Šiame informacijos amžiuje, kai pati informacija yra tiesiog nesuvaldomas reiškinys, praktiškai yra labai sunku sulaukti tokio dėmesio, kokio sulaukė D. Braunas. Daug kas kaltina rašytoją, jo naudojamus faktus ir pan., tačiau badydami pirštais kitus, iš tikro turėtume kaltinti tik patys save. Kodėl?
Visų pirma, tikrai ne vienintelis D. Braunas yra parašęs tokio stiliaus knygą. Pilna knygų, kuriose narpliojamos dar keistesnės idėjos, teorijos ar šiaip fantazijos. Tačiau nei viena iš jų nesusilaukė tiek susižavėjimo ir tiek kritikos, kiek "Da Vinčio kodas". Tai ar tokio "populiarumo" paslaptis glūdi knygoje, ar pačiuose mumyse?
Juk dažniausiai sujaudina arba įpykina tai, kas aktualu. Abejonės kyla tada, kai nėra tvirto pamato. Vadinasi, pamatai, kurie mums atrodė tokie tvirti, pasirodė esą kur kas labiau suklibę. Mano manymu, knyga padarė didžiulę paslaugą visai krikščioniškai pasaulio bendrijai - ji patikrino jos tvirtumą. Atskleidė pyktį, įniršį... Kur kas aiškiau matosi tai, ko anksčiau nesimatė...
O jei rimtai - kuo iš vis šioje žmonijos ir civilizacijų istorijoje galima tikėti? Juk bet kurią istoriją kuria žmogus... Toks pats kaip visi mes. Toks pats kaip ir pats D Braunas. Ar atradę seną amžių užmirštą raštą imsite juo aklai tikėti? Ar iš vis kuo nors galima tikėti? Kaip patikrinti, kas yra tiesa?
Aš asmeniškai dėkinga D. Braunui vien dėl to, kad jis kai kuriuos individus bent trumpam privertė susimąstyti. O kas, jei galėjo būti kitaip? Čia juk klausimas ne apie tą ar aną tiesą, bet iš esmės klausimas apie tiesos įmanomumą...
2006-04-07 18:55
Totalus šlamštas su pavogtom idėjom.
2006-04-01 23:32
Knyga nepakartojama!!!
2005-12-20 20:20
Čia tai knyga!!!
2005-06-02 15:58
oooo, žmogus mėgstantis remarką bei eco gavęs šią knygą dovanų, nusivils, uoj, kaip nusivils...:']
2005-03-29 17:16
Visas šiandieninis pseudoerezijų intelektinis bagažas – tai seksualinis priekabiavimas prie Jėzaus. (delf.lt)
2005-03-17 16:03
darbas iš tiesų puikus, matosi, kad rašė žmogus, kuriam rūpi ne tik kokia prekė rytoj bus atpiginta maximoj. ir knyga suintrigavo, ot velnias, imsiu ir nusipirksiu, bet kad knygų pirkimo sąrašas toks ilgaaaaass:)
2005-02-21 13:48
Beje, apie seksą ir Bažnyčią. Įdomu:
http://www.lksb.lt/straipsniai/straipsnis-270.htm
2005-02-20 13:25
išties puiki, įdomi, profesionali recenzija. o knyga - lengvai skaitoma, intriguojanti, labai tinkama turiningam ir maloniam laisvalaikiui.
2005-02-15 15:49
dėkui recenzentu(e)i, kad apsidraudė "kai kuriems", kalbėdama(s) apie dvasininkų reakciją. ir kodėl kalbama apie kunigus, jei 'pasipiktino visa katalikų bendruomenė'? aš irgi abejoju, ar VISA galėjo pasipiktinti, tad autoriaus vietoj būčiau dėjęsw kaip citatą ar kaip ironiją į kabutes šį sakinį.
p.s. už nuosaikiai objektyvų, nors post'iškai ambivalentišką vertinimą - 4.
2005-02-12 18:56
Mano manymu knyga - absoliutus briedas. pseudo faktu rinkinys kuriuo negalima pasitiketi atskiestas banaliu siuzetu kuris kaip is akies trauktas holivudinio filmo scenarijus. Reklamine pompa ir tiek. Ir siaip masinis skaitalas su nuliu intelektualumo
2005-02-03 13:25
Gera knyga! Kiek joje yra tikrosios tiesos nesu labai kompetetinga svarstyti, tačiau perskaičius ją ėmiau svarstyti kiek iš tiesų mes žinome ir ar iš vis galime atskirti tiesą nuo prasimanymu?! Recenzija taip pat gera, puikus pastebejimai apie netikslumus. Skaitant knygą mane taip pat sutrikdė "puošmenos" ir "rutulio" neatitikmuo. Nedovanotina klaida tokiai tikslumo reikalaujančiai operacijai! :)
2004-12-21 19:29
va imsiu ir pirksiu rytoj šitą knygą dovanų žmogui, negalinčiam be remarko ir eco. ir žiūrėsim, žiūrėsim, kas tada bus :> oi.