Esu, kaip augalas, kuriam reikia meilės ir šilumos.

Esu, kaip avis, kuri seka savo bandą, bijo būti palikta, bet slenka paskui, niekad neprieidama savosios bandos, visad šalia, visad nuošaly

Esu, kaip stogas, kuris stūksto tvirtai, bet kai labiausiai reikia nuvažiuos žemyn, atidengdamas namo griaučius.

Esu, kaip vėjas, nesustabdomas, nesulaikomas, neapčiuopiamas, bet visada žinai, kad jis čia. Nori tu ar nenori.

Esu, kaip žemė žiemą. Šalta, apledėjusi, bet laukianti pavasario, kada gyvybė grįš ir šauks, dabar mūsų laikas karaliauti.

Esu, kaip paukštis, kuris skrenda dangumi, ramus, geras, laimingas, valdomas tik savo instinktų, savo troškimų.

Esu, kaip jūra, gili, neišmatuojama, neperprantama, neperbrendama. Vanduo, tik kaukė, bet tiesos niekas nežino

Esu, kaip žmogus.