Da Vinčio kodas

Betselerių rašytojas Dan Brown pateikė dar vieną savo intriguojantį, sukeliantį prieštaringų jausmų kūrinį „Da Vinčio kodą“.

Tai dar vienas kūrinys sulaukęs nemažai kritikos ir Vatikano pasmerkimo. Matyt šokiravimas, intrigos – Dan Brown gyvenimo ir kūrybos dalis.

Kas tas Da Vinčio kodas? Kokios paslaptys sieja Da Vinčį, Botičelį, Niutoną, Hugo su Jėzumi? Kas tas Šventasis Gralis? Kas sieja Marija Magdalietę su Jėzumi ir kus slypi josios palaikai? Tai tik keletas paslapčių, kurių gausu Dan Brown romane.

Šiame savo kūrinyje autorius pateikia „faktiškų įrodymų“, kad krikščionybė paremta kraujo praliejimu, apgaubta melu, o už bažnyčios sienų vyksta „karai“.

Dan Brown savo romane pateikia įrodymų, prieštaringai vertinančių Bažnyčią ir krikščionybę ir vienas jų -  Leonardo Da Vinčio paveikslas „Paskutinė vakarienė“. Štai čia rašytojas sukuria didžiausią intrigą ir „faktą“ prieš Bažnyčia ir krikščionybę – rašytojas paveiksle atranda neatitikimų su biblijoje parašytais faktais. Prie stalo, pagal Bibliją, turi sėdėti Jėzus ir dvylika jo mokinių, tačiau paveiksle Leonardas Da Vinčis nutapęs dvylikos mokinių, tarp kurių yra viena moteris, sėdinti Jėzui iš dešinės pusės – tai Marija Magdalietė.

O visa istorija prasideda nuo kriminalo – šokiruojančio ir paslaptim apgaubto žymaus kuratoriaus Žako Sonjero nužudymu Luvro muziejuje. Jau pati pradžia suintriguoja skaitytoją.
Staiga Dan Brown sukurtas herojus Robertas Lengdonas atsiduria kodų, paslapčių kupiname pasaulyje. Fibonačio seka, skaičiaus fi reikšmės, penkiakampės žvaigždės ir paslaptingas raktas rakinantis „paslaptį“ – štai ką tenka išsiaiškinti Robertui Lengdonui ir kas sudomina skaitytoją.
Dan Brown romane „Da Vinčio kodas“ dalyvauja dvi prieštaringos pusės – Krikščionių bažnyčia ir jos globojama Opus Dei bei Siono vienuolynas. Ir abiejų pusių vienintelis tikslas – surasti Kertinį Akmenį, nurodantį kelią prie Šventojo Gralio.

Skaitytoją suintriguoja kas tas Siono vienuolynas? Kas tas Šventasis Gralis ir kur jis yra? Visa tai prikausto skaitytoją prie Dan Brown „Da Vinčio kodo“. Rašytojas savo knygoje pateikia paaiškinimus,kas yra Siono vienuolynas bei smulkius paaiškinimus apie fibonačio seką, skaičiaus fi reikšmę, penkiakampės žvaigždės reikšmę.

Visame romane veiksmas vyksta apie Siono vienuolyną. Romane autorius pateikia paaiškinimą, kad Siono vienuolynas – slapta europiečių draugija, įkurta 1099 metais. Siono vienuolynas buvo įkurtas, kad saugotų tūkstantmečių paslaptį, kad Jėzus nebuvo šventasis ir nedarė stebuklų, o tik paprastas geros širdies mirtingasis, vedęs Mariją Magdalietę su ja susilaukęs dukters Saros.

Pabaiga romano tradicinė - gėris nugali blogį. Kertinis Akmuo surandamas ir atsiduria gerose rankose, paaiškėja kas yra Šventasis Gralis ir kur slypi Marijos Magdalietės palaikai.

Greitas tempas, painus siužetas,intriguojančios paslaptys, painūs kodai, anagramos, tamplierių istorijos, pagoniški atributai – visa tai žavi skaitytoją ir verčia jį domėtis istorija.

Žmogaus nežinojimas beribis, o noras pažinti begalinis. Tačiau Dan Brown įrodo, kad kartais tai, ką žinom, nebūtinai yra Tiesa.

Būtina perskaityt Dan Brown „Da Vinčio kodą“, kad suprastume, jog gali egzistuoti ir kitokia tiesa. Priverčia žmogų susimastyti apie save, savo vertybes. O paėmus knygą į rankas,teturėsit vienintelį norą – išsiaiškinti tą simbolių ir paslapčių apgaubtą „Da Vinčio kodą“.