Vertėjų darbai ir susirinkimai

Literatūros vertėjų sąjungos nariai vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje salėje rinkosi į ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą – kad įvertintų ataskaitinio laikotarpio darbus, naujai išsirinktų valdžią, aptartų aktualijas, ateities idėjas, planus.

Ant tiltelio sąjungos kapitonė – Jurgita Mikutytė lengvai, bet pelnytai, išlaikė garbingą postą dar vienai kadencijai. J. Mikutytė pateikė nariams veiklos ir finansų ataskaitą (platesnė informacija – LLVS tinklalapio www.llvs.lt skyrelyje "Naujienos"). Kapitonės balse – savotiškas vyndarės pasididžiavimas, nes pirmieji ir antrieji LLVS gyvavimo metai – audringo rūgimo stadija: galybė renginių, sausakimši dalykiniai seminarai, diskusijos, interneto svetainė, idėjos tiesiog lipa per viršų.

Žvelkim, pavyzdžiui, kiek naujų rubrikų tinklalapyje: Vertėjai rekomenduoja (rimtesnių kūrinių anotacijos ir ištraukos), Vertimų kritikos archyvas (be visa ko, bus publikuojamos ir spaudoje skelbtos vertimų recenzijos, kurių rašymą sąjunga ketina ne juokais skatinti), Pavyzdinė autorinė sutartis (silpnesnių nervų leidyklos jau nedrįsta ignoruoti), taip pat numatomas Vertėjų forumas, kuriame vertėjai galėtų diskutuoti vertimo klausimais. Arba, tarkim, koks puikus bendradarbiavimas su kalbininkais – jų geranoriški veidai ir balsai buvo tarp svarbiausių ir aptariant svetimvardžių transkribavimą, ir kultūros realijų grožinį vertimą, ir vertimų kritikos situaciją ar vaikų ir jaunimo literatūros vertimus. Be kalbininkų, įsigijome draugų LATGA agentūroje, PEN klube, užsienio kultūros institutuose.

Arba pirmoji Šv. Jeronimo premija, su derama laudatio įteikta Pranui Bieliauskui.

Dar vienas pliusas – tarptautinė veikla. Ji irgi nestokoja azarto. Įstojome ir į Trijų jūrų rašytojų ir vertėjų tarybą (TSWTC), ir į Europos literatūros vertėjų asociaciją (CEATL).

Dirbama ir frakcijose, vertėjams iš įvairių kalbų organizuojamos meistriškumo dirbtuvės. Beje, pagalbos sulauks ir pradedantys vertėjai, jie galės ugdytis planuojamuose meistriškumo kursuose.

Atėjo gera žinia ir iš valdiškų namų – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungai suteiktas meno kūrėjų organizacijos statusas.

Toliau rinkimai. Slaptu balsavimu visa smagi kompanija tą vakarą perrenka sąjungos pirmininkę ir išrenka naują valdybą. Taigi dvejus metus vertėjams vadovaus pirmininkė J. Mikutytė bei valdybos nariai: Irena Aleksaitė, Rūta Jonynaitė, Rasa Drazdauskienė, Laimantas Jonušys, Sigitas Narbutas ir Jonė Ramunytė. Po rinkimų svarstoma mintis, ar nevertėtų ateityje suteikti galimybę sąjungos nariams rinkimuose dalyvauti neakivaizdžiai – su techninių priemonių pagalba. Minčiai pritariama, tad kituose rinkimuose kandidatus sąjungos nariai siūlys elektroniniu paštu, o balsuoti galės ir nebūdami Vilniuje.

Toliau – etikos komisijos pirmininkės Irenos Balčiūnienės žodis. Nors etikos problemų sąjungos viduj lyg ir nebūta, pareiginga I. Balčiūnienė vis dėlto rėžia tikrai vertą dėmesio pranešimą.

Kas dar? Dar vertėjai prisiekia solidariai nuo šiol reikalausiantys iš leidėjų kiek didesnio minimalaus honoraro nei anksčiau, tai yra 450 Lt už autorinį lanką. Solidarizuotis raginami ir vertėjai, nepriklausantys LLVS.

Baigiantis susirinkimui daugelis jo dalyvių, manding, turėjo tyliai pagalvoti (nors ir neištarė to garsiai): mažiausiai 80% pas mus vartojamos literatūros sudaro vertimai, tad ir vertėjų svoris literatūros, netgi kultūros, netgi valstybės(!) gyvenime turėtų būti atitinkamas. Tokiomis pat proporcijomis turėtų rūpėti mums ir vertėjo prestižas – vertimų kokybė, orumo nežeminantys honorarai, deramas įvairių institucijų požiūris į vertėjų triūsą, pagaliau vertėjų kaip menininkų visų pirma, o ne antra ar trečia, statusas valstybėje. Žodžiu, veikti yra ką.