Giedra, šalta naktis bėgioja pašiurpusia oda. Pizos formos kriaušė sode rudenėlio pasaką seka:
    Šviesa karaliauja parduotuvės vitrinose - baigėsi darbas žmonių sielų turguje. Moteris - straksintis kiškis nuo vilko - velka promilių inkarus prie durų skambučio namų.
-Kas ten?
 
Baubia balselis pakitęs
(Ne, nepakęsiu aš šito)
- Kas KAS....
Duris daryk

- Sveiki ponai alkocholio Versači

Laukiau, kava paruošta ant stalo sutikti atšalo.Išpyliau į kriauklę.

Verta atmatas atmiežti nuo pasaulio kaip vyną. Tik atmeni: krūvoj komposto gyvybės pradas karaliauja. Ar jį gali suteršti ašarų rasą, prisigėrusi empatijos pasaulio, scholastikos egoizmo pabarstyto. Taip, aš mėgstu aštriai tik mano skrandžiui negerai. Tad nebekyla ranka paskaninti kalbos tūžmingais krienais.

Po savaitės nekrologas
Bažnyčios paveikslų rate:

        Ašara vaiko
- Benamio gedulo tvaiko -

Grindinį paliečia stabdžiai
- Trinkelės nebylių sąnarių -

            Užsidaro durelės:


Pora marmurinių veidų kinkuoja taku
Prie durų namų - žvilgsniu užremtų -
Kur ilsis be darbo duonos riekėjai
Sugulę į stalčius virtuvės numigti

Teks jums rankas už durų sutikti
Ir pažo pareigas krauju atlikti.

Nemiga naktiniuos sapnuos:

  Kai akys užmerktos ir Hipnas pašonėj sėdi, žarsto rieškučiom sapnus.
  Laksto akių obuoliukai skėčiais odos prisidengę.
  Kankina sapnas nebaigtais darbais dienos.
    Pleška samonė nerami patalpinta pragare, devintame rate.
    Amžinai verties krūvoj pagalvių, kai nereikia nė vienos.
    Pūkai, grikių lukštai gyvenimą mieguos aplinpa.
      Sunkia sapnus džiovyklė kaip drabužius.
    Raitosi konvulsijoj nežinios paskendęs kūnas šešėlio.
    Plyšta: pagalvė rūgščių obuolių tarp Tanato minčių.

Eilutė
_ Prie prekystalio skausmo_

Jei pirkti
  _Tik tyliai_
Paklausti pirštų kasos:
Kiek dozė kainuos.
Ar gražiai įpakuos
Nemigą naktiniuos sapnuos.


Ar šiurpę prieš miegą
Dykai be čekio pridės.

Nugulė antpečiai
Svoriu menulio

Uniformon tėvulio
  Žalios vaikystės

Plazda juokas,
Spindi ženklas - mokas

Švyti stotas
- Lapų užstotas -

Kimba pūkas
- Metų priplotas -

Balti chalatai
Užrašas, ant durų, - gibsinė
Eilinis traumų vaizdas
Baltas gibso glėbis
Vėl neleis nakčia užmigti
Pulsuos karščiu
Per ankšta jo glėby.
Pjudys sąnarius šalčiu
Lyg dantys geltų vėl

Tfiu, tfiū
Šypsena, eikš čia:)

Ar tai kas atsitiko, turi atsitikti.Jei skaudina tave, jei žeidžia kūną.Pažvelgti kitos akys net negali į tuos suglamžytus pirštus.Šlykštu, juk tai ant tavo rankų, kas vadinama nelaime, su išsprūdusiais nevilties žodžiais iš burnos:
- Nelaimės grūdina alyvos kubile ir kausto sielą šarvuoto riterio šarvais, prarandančiais blizgesį nuo visuomenės dogmų stiklinių.
Tik viršuj lanko tinklelis iš grandinių, mena šarvus grandininius. Vimdantys pirštai žaidžia, vis žaidžia nelaimėm.

Baltas triušiukas
Susirangęs kampe
Tyliai klauso


Plunksnos brazdesio
Tavo veide.


Nemuno tėkmės lape

Pirštų šokio
Miesto miraže.