Vaikystė

Iš vaikystės fronto grįžęs,
Gėlę mamai dovanojau,
Taurę šilumos pripyliau -
Kur svarainiai bręsta vėlei apsistojęs.

Žaidžiau vielos spygliuotos aptvare,
Tarp žibalu alsuojančių pušų,
Greta skardinių menčių sūkių,
Kariuomenei žaislinei gulant po žeme.

Aš - kalkėtas vaismedžio kamienas -
Esu vienulis šviesiaakis basakojei
Nelyg nuo eglės nukabintas žaislas.

Pasislėpė ant aukšto modeliukai
Ir mylimas gremėzdas GAZmobilis -
Jau ilsis raidydams be smėlio.

Vaikystė

Iš vaikystės fronto grįžęs,
Cukrinę gėlę mamai dovanojau,
Į taurę plačiaklubę šilumos pripyliau -
Kur svarainiai bręsta vėlei pasirodęs.

Žaidžiau vielos spygliuotos aptvare,
Tarp žibalu alsuojančių pušų,
Greta skardinių menčių sūkių,
Kariuomenei žaislinei gulant po žeme.

Aš - kalkėtas vaismedžio kamienas -
Esu vienulis šviesiaakis basakojei
Nelyg nuo eglės nukabintas žaislas.

Pasislėpė ant aukšto modeliukai
Ir mylimas gremėzdas GAZmobilis -
Jau ilsis raidydams be smėlio.

Gėlė cukrinė  - mamutei dovanota,
Kriaušės  formos moters taurė,
Žibalo dvelksmas ir kukurūznikų ūžesys
Iš vaikystės fronto, kur svarainiai bręsta.

Rūdija pamiršti ant aukšto,
Vaikystę atmena seni bildukai.
Žaislinis ilgesys tada dar buvo,
Gelsvi plaukučiai draikėsi laisvai.

Aš - vienišas, kalkėtas vaismedžio kamienas,
Kaip fosforinis bumbulakis ant eglutės švyčiu,
Eilinį nuogakojį saugau nuo tamsos.

Nugulė dulkės užmirštus modeliukus,
Išsiskleidė sijonai balerinų ,
Nurūko slėptis  triratukas.

Kriauklių ir akmenukų stiklinė

Ant naktinuko stalo didelė stiklinė, stovinčios ant galvos moters, plačiais klubais, formos. Vis išimu kriauklelę ar akmenuką ir gludinu šiltais piršteliais lyg  būčiau raibulėlis sausumos. Vienas rieduliukas turi jūros dumblių žalumo dėmę, kaip nušlifuotą vėjo spartos kario šalmą - jis mylimiausias.

Nenoriai rožinė kriauklelė repečkojasi iš rankų, tik peleninį kadaise jūros apsnūkiuotą akmenuką lengvai paleidžiu, lai neša šaltoji užmaršties srovė. Nieko nedarysiu tik forominiferų baltumo kiaukutėlį cypti versiu dryždamas nagcėm.

Atmenu kalkėtus vaismedžių kamienus, atstojančius eglutės fosforinius žaisliukus, laukiu uogomis apkibusios žalios suknutės. Uogautojas būsiu, lapelius ir spyglelius šiurensiu.

Laukiu nebesuvokdamas kodėl - juk negalėsiu tavęs maitinti uogom, sarkanus vyšnių syvus rinkt nuo skruostų, išpint pigišėlius iš rūbų, kai kaprizingai rausvos furijos it katės pasipūs,
mėlynas gėles tarpupirščiuos sodinsiu, rasiu kruoslą ant kairio skruosto.
  Tada krutėsiu laiko - dabarties - rate...

Kriauklių ir akmenukų stiklinė

Ant naktinuko stalo didelė stiklinė, stovinčios ant galvos moters, plačiais klubais, formos. Vis išimu kriauklelę ar akmenuką ir gludinu šiltais piršteliais lyg  būčiau raibulėlis sausumos. Vienas rieduliukas turi jūros dumblių žalumo dėmę, kaip nušlifuotą vėjo spartos kario šalmą - jis mylymiausias:)

Nenoriai rožinė kriauklelė repečkojasi iš rankų, tik peleninį kadaise jūros apsnūkiuotą akmenuką lengvai paleidžiu, lai neša šaltoji užmaršties srovė. Nieko nedarysiu tik forominiferų baltumo kiaukutėlį cypti versiu džryždamas nagcėm.

Atminsiu kalkėtus vaismedžių kamienus, atstojančius eglutės fosforinius žaisliukus, lauksiu uogomis apkibusios žalios suknutės. Uogautojas būsiu, lapelius ir spyglelius šiurensiu.

Laukiu nebesuvokdamas kodėl - juk negalėsiu tavęs maitinti uogom, sarkanus vyšnių syvus rinkt nuo skruostų, išpint pigišėlius iš rūbų, kai kaprizingai rausvos furijos it katės pasipūs,
mėlynas gėles tarpupirščiuos sodinsiu, rasiu kruoslą ant kairio skruosto.
        Tada krutėsiu esamojo laiko rate...

Kriauklių ir akmenukų stiklinė

Ant naktinuko stalo didelė stiklinė, stovinčios ant galvos moters, plačiais klubais, formos. Vis išimu kriauklelę ar akmenuką ir gludinu šiltais piršteliais lyg  būčiau raibulėlis sausumos. Vienas rieduliukas turi jūros dumblių žalumo dėmę, kaip nušlifuotą vėjo spartos kario šalmą - jis mylymiausias:)

Nenoriai rožinė kriauklelė repečkojasi iš rankų, tik peleninį kadaise jūros apsnūkiuotą akmenuką lengvai paleidžiu, lai neša šaltoji užmaršties srovė. Nieko nedarysiu tik forominiferų baltumo kiaukutėlį cypti versiu džryždamas nagcėm.

Atminsiu kalkėtus vaismedžių kamienus, atstojančius eglutės fosforinius žaisliukus, lauksiu uogomis apkibusios žalios suknutės. Uogautojas būsiu, lapelius ir spyglelius šiurensiu.

Laukiu nebesuvokdamas kodėl - juk negalėsiu tavęs maitinti uogom, sarkanus vyšnių syvus rink nuo skruostų, išpint pigišėlius iš rūbų, kai kaprizingai rausvos furijos it katės pasipūs,
mėlynas gėles tarpupirščiuos sodinsiu, rasiu kruoslą ant kairio skruosto.

Jūra

Siamo dvyniai -  Žibintai
Pražuvėlį apgaubia,
Kliukina šviesą į mane
gatvinės Šviesiaakės .

Žievėdis vaikas -
Nužievintos pušies -
Palikt nenori Galatėjos.

Žievėplaišos rankos
Kriauklių aukšlį
Naktinukui renka.

Jūra

Siamo dvyniai -  Žibintai
Pražuvėlį apgaubia,
Kliukina šviesą
Šviesiaakės gatvinės.

Žievėdis vaikas -
Nužievintos pušies -
Palikt nenori Galatėjos.

Žievėplaišos rankos
Kriauklių aukšlį
Naktinukui renka.

Jūra

Siamo dvyniai -  Žibintai
Grįžtantį sutinka,
Žievėdis vaikas -
Nužievintos pušies -
Palikt nenori Galatėjos.

Žievėplaišos rankos
kriauklių aukšlį
Žievinukui rinko.

Darbininkas

Vynioju
skardinį medkirčio kūnelį -
Bretlingių dėžutės dangtį.
Esu iš cinkuotos skardos,
Nerūdiju
ir nededu glaisto ant veido.

Skardininko kukeliu formuoju
nuodėmių briaunas - aštrąsias -
Prie žėručio klaupto, kur skylėtas mūras,
Gulsčiuku šukuoju pašinėlius Kristaus.

NeBūsiu pilvotas  -
Trinksėsiu kelne dengto molio blokelį.
Darbadieniais aš - kaimo lazdyno gaidelis.